Susitikimų metu daugiau nei 20-ies šalies IT bendrovių vadovai ir specialistai dalijosi patirtimi bei žiniomis apie profesines perspektyvas, studijų ir kasdieninio darbo ypatybes, susitikimuose taip pat nemažai dėmesio skirta ir saugumo internete temai. Susitikimai buvo organizuoti ne tik didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, bet ir Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kuršėnų, Prienų, Raseinių, Rokiškio, Rudaminos, Vilkyškių, Vilniaus rajono, Zarasų mokyklose. Šia socialine iniciatyva siekiama supažindinti Lietuvos moksleivius su IT galimybėmis versle ir gyvenime, skatinti rinktis perspektyvias informacinių technologijų specialybes.
„Antrus metus iš eilės vykstantys susitikimai mokyklose parodė, jog nepaisant puikių gebėjimų naudotis IT produktais, moksleiviai net neįsivaizduoja, kokias galimybes atveria IT profesinė karjera. Siekiame jiems parodyti, kad IT yra ne tik įdomi, kūrybiška, demokratiška veikla, bet ir gerai apmokama, perspektyvi specialybė. Tikime, kad betarpiškas bendravimas tarp srities specialistų ir moksleivių gali geriausiai atskleisti, ką suteikia gyvenime pasirinktas IT profesionalo ar vadovo kelias. Be to, šalies ir Europos Sąjungos (ES) IT sektoriaus augimo tendencijos rodo, jog specialistų, kuriančių, pritaikančių ir naudojančių IT įvairiose gyvenimo srityse, paklausa tik didės“, – sako asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Siekiame jiems parodyti, kad IT yra ne tik įdomi, kūrybiška, demokratiška veikla, bet ir gerai apmokama, perspektyvi specialybė, – sakė A.Plečkaitis.Nors IT specialistų poreikis auga, stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas skaičiaus tendencijos rodo, kad pastaraisiais metais moksleiviai dažniau renkasi socialinius ar humanitarinius mokslus, nors šiose srityse šiuo metu rasti darbą yra sunkiausia. Preliminariais duomenimis, šiais metais stojančiųjų į socialinių mokslų specialybes yra 5 kartus daugiau nei į technologijos mokslų. Todėl „Infobalt“ kartu su įmonėmis, valstybės institucijomis, švietimo įstaigomis siekia sudaryti sąlygas moksleiviams išsamiau susipažinti su technologine kūryba.
„Microsoft Lietuva“ generalinio direktoriaus Mindaugo Glodo teigimu, renkantis profesiją labai svarbu įvertinti tai, kas vyksta rinkoje. Šiandien pastebima kad informacinės technologijos vis giliau skverbiasi į kiekvieną gyvenimo sritį, o pati IT specialybė tampa vis svarbesnė.
„Ateities IT profesionalų laukia itin įdomūs uždaviniai, nes informacinės technologijos bus vis aktyviau panaudojamos sprendžiant opiausias problemas įvairiose tiek valstybės, tiek atskiro žmogaus gyvenimo srityse. Tačiau susitikimuose su moksleiviais mes diskutavome ir apie saugumą internete. Ši tema yra aktuali, nes internete gausu žalingos informacijos, taip pat didelė tikimybė susidurti su kibernetinėmis patyčiomis ar seksualiniu viliojimu. Su moksleiviais diskutavome ir jiems aiškinome, kaip galima išvengti nemalonios ir net bauginančios patirties internete“, – pasakoja M.Glodas.
IT specialistų poreikis didėja Lietuvoje ir Europoje
Analitikų kompanijos IDC prognozėmis, ES šalyse 2015 m. laisvų darbo vietų skaičius IT srityje gali siekti nuo 100 tūkst. iki 700 tūkst. Šių metų pradžioje asociacijos „Infobalt“ atlikta didžiųjų Lietuvos sektoriaus darbdavių ir asociacijos narių apklausa parodė, kad artimiausiais metais informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų paklausa rinkoje ims gerokai viršyti pasiūlą – 2011-2016 m. laikotarpio pabaigoje numatomas apie 6 tūkst. specialistų trūkumas. Statistikos departamento duomenimis, per paskutinius penkerius metus darbuotojų skaičius Lietuvos IT paslaugų įmonėse išaugo apie 30 proc.
Europos Komisijos „Skaitmeninėje darbotvarkėje“ teigiama, kad IRT sektoriuje tiesiogiai sukuriama 5 proc. ES BVP, jo rinkos vertė – 660 mlrd. eurų per metus, o indėlis į bendrą produktyvumo augimą yra dar didesnis. Įvertinus IRT sektoriaus įtaką bendram šalies konkurencingumui, Lietuva susiduria su rimtu iššūkiu, nes IRT sektoriuje šiuo metu turėdama 1,8 proc. visų darbuotojų, atsilieka pagal IRT specialistų proporcinę dalį nuo kitų ES šalių, o ES vidurkis yra beveik dvigubai didesnis – 3,2 proc.
