Stipriai prie to prisidėjo šalies IT paslaugų eksportas, kuris, lyginant su 2011 m. antruoju ketvirčiu, išaugo dvigubai – nuo 33,5 mln. litų iki 62,9 mln. litų.
2011 m. IT paslaugų eksportas augo 40 proc., dvigubai greičiau nei bendras paslaugų eksportas. Šiemet augimas – triženklis, toks pagreitis atskleidžia, kad Lietuva yra konkurencinga pasauliniu mastu ir pradeda sėkmingai tai išnaudoti.
„Stabilų Lietuvos IT paslaugų eksporto augimą lemia aukštas mūsų šalies IT įmonių konkurencingumo lygis. Dar prieš porą metų Lietuvos įmonės užsienio rinkose daugiausiai konkuravo žemais darbo kaštais.
Dabar Lietuvos IT sektoriaus įmonės vis dažniau dalyvauja pasaulinėse parodose, sukūrė ne vieną didelio atgarsio pasaulyje sulaukusį produktą ir taip nuolat didina Lietuvos kaip šalies žinomumą.
Tai savaime didina ir eksportą – atsiranda naujų klientų, didėja užsienio investicijos į Lietuvos IT sektorių“, – sako Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ analitikas.
VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, didžiausią IT paslaugų eksporto vertę – 15 mln. litų per 2012 m. antrąjį ketvirtį – sukuria eksportas į Daniją. IT paslaugų eksportas į šią šalį sudaro daugiau nei penktadalį viso Lietuvos eksporto. Antroje vietoje pagal eksporto mastus ir vertę yra Singapūras (10 mln. litų ir 16,6 proc. viso šalies eksporto), trečioje – JAV, vėliau seka Suomija ir Vokietija.
„Didžiausią įtaką tokiam sparčiam IT paslaugų eksporto augimui padarė tiesioginės užsienio investicijos į IT paslaugų segmentą. Pastaraisiais metais Danijos įmonės investavo į kelias nemažas IT paslaugų įmones Lietuvoje – tai stipriai paveikė mūsų šalies IT sektoriaus eksportą.
Be to, įtakos turėjo ir sustiprėjusi vietos įmonių orientacija į eksporto plėtrą, kurią paskatino Europos Sąjungos paramos priemonės“, – sako Andrius Plečkaitis, asociacijos „INFOBALT“ inovacijų vadovas.
Pagal VšĮ „Versli Lietuva“ duomenis, labiausiai prie tokio smarkaus IT paslaugų eksporto augimo prisidėjo Singapūro rinka, į kurią eksportas išaugo 10,4 mln. litų. Vis dėlto sunku įvardinti tendencijas, lėmusias paslaugų eksporto augimą į šią šalį, jas bus galima pateikti tik įvertinus ateinančių ketvirčių statistinius duomenis.
„Singapūras – visiškai nauja ir perspektyvi rinka Lietuvos IT sektoriui. Dar 2011 m. statistiniuose duomenyse, TOP 5 Lietuvos IT eksporto krypčių sąraše Singapūro nebuvo.
Tai įrodymas, kad įmanoma pradėti eksportą ir į naujas rinkas, ir Lietuvos IT sektorius yra tam pakankamai pajėgus. Vis dėlto eksportas į dar nepaliestas šalis dažnai nebūna paprastas, o didžiausias barjeras, kurį tenka įveikti įmonėms – dialogo užmezgimas“, – sako A. Plečkaitis.
Pasak A. Plečkaičio, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. viduryje IT paslaugų eksportas nestipriai mažėjo, dabartinis augimo tempas ypač džiugina ir rodo, kad investicijos ir dėmesys užsienio rinkoms bei investuotojams atsiperka, o IT paslaugų įmonės, kurios sudaro tris ketvirtadalius IRT sektoriaus įmonių, yra vis aktyvesnės užsienyje ir įsijungia į tarptautines rinkas.
Dialogą su potencialiais užsienio partneriais, ypač Rytų rinkose, megzti būtų kur kas lengviau, jei prie to daugiau prisidėtų ir Lietuvos valdžios atstovai.
„Verslo misijoje ar parodoje kartu su įmonėmis dalyvaujantis, tarpvalstybinius susitarimus pasirašantis kitos šalies ministras, premjeras ar net prezidentas patraukia daugiau potencialių klientų ir vietos žiniasklaidos dėmesio“, – sako A. Plečkaitis.
Pasak A. Plečkaičio, kai kurių tarpvalstybinių sutarčių dėl investicijų ir apmokestinimo pasirašymas trunka per ilgai, todėl valdžiai skiriant daugiau dėmesio ir paspartinus sutarčių derinimo procesus būtų galima tikėtis geresnių rezultatų.
