Gregas Youngas yra termino „CQRS“ (angl. Command Query Responsibility Segregation) autorius, turintis daugiau nei 15-os metų įvairiausios patirties informatikos ir informacinių technologijų srityje. Apie „Build Stuff“ konferenciją, Lietuvą ir IT pasaulio įdomybes – interviu su juo.
– Gyvenate Lietuvoje, todėl esate įsigilinęs į šalies situaciją ir galite pasidalinti savo nuomone – kokias matote Lietuvos perspektyvas IT rinkoje? Kokius privalumus ir trūkumus pastebite?
– Lietuvos IT sektorius yra tikrai gerai išvystytas. Šalyje dirba daug talentingų programuotojų, universitetai paruošia gerus specialistus. Lietuva netgi tampa palanki kapitalo investicijoms. Tai rodo, kad viskas turėtų eitis gerai, bet matau ir keletą problemų.
Bendrauju su užsienyje esančiais lietuvių programuotojais, todėl galiu išskirti kelias jų išvykimo priežastis. Pirmoji, žinoma, yra didesnis atlyginimas
Viena svarbiausių, susijusi ne vien su IT sfera, yra protų nutekėjimas. Tai didžiulė problema, nes labiausiai patyrę žmonės, kurie gali dalintis žiniomis ar savo sugebėjimais, palieka šalį ir nėra pakeičiami kitais. Todėl tampa vis sudėtingiau stiprėti profesionaliai, kai tuo tarpu IT industrija reikalauja nuolatinio mokymosi.
Iš tiesų per daug talentingų programuotojų palieka Lietuvą, ieškodami žalesnės pievelės kur kitur Europoje. Reguliariai keliaudamas, aš susitinku juos, gyvenančius ir dirbančius tokiose šalyse kaip Vokietija, Norvegija, Švedija, Danija ir ypač Jungtinė Karalystė. Tuo tarpu likę Lietuvoje manęs dažnai paprašo kontaktų ar domisi įvairiais su gyvenimu užsienyje susijusiais klausimais, nes taip pat bando nuspręsti, ar turėtų likti, ar keliauti kitur.
Bendrauju su užsienyje esančiais lietuvių programuotojais, todėl galiu išskirti kelias jų išvykimo priežastis. Pirmoji, žinoma, yra didesnis atlyginimas (Oslo tikrai skiriasi nuo Vilniaus). Antroji priežastis – IT bendruomenės trūkumas. Jos neturint tampa sudėtingiau mokytis ir tobulėti profesionaliai.
Energinga bendruomenė yra būtina, norint plėsti ir išlaikyti sveiką IT sektorių. Knygų skaitymas, video žiūrėjimas ir blogų ar socialinių tinklų sekimas gali padėti mokytis, tačiau niekas negali pakeisti spartaus mokymosi bendraujant su kažkuo, kas jau padarė tai, ką tu dar tik nori padaryti. Palanki bendruomenė yra naudinga dėl greito mokymosi, pažinčių mezgimo ir ypatingai dėl bendrų idėjų. Tokios zonos kaip Silicon Valley ar Silicon Roundabout yra sėkmingos, nes juose susirenka kritinė protingų žmonių masė – tai aktyvi bendruomenė, kurioje susitinka įvairios idėjos ir gimsta naujos.
– Turbūt dėl šios priežasties ir gimė idėja organizuoti „Build Stuff“?
– Jei atvirai, tai pirmoji „Build Stuff“ konferencija buvo tarsi atsitiktinumas. Apie ją paskelbėme vos 7 savaitės prieš, bet surinkome maždaug 250 dalyvių ir 10 pranešėjų. Nors mūsų buvo ne tiek jau ir daug, sugebėjome išgerti visą alų, kuris tik buvo konferencijos vietoje (už tai mums būtų galima skirti ir medalį). Galbūt buvo kaltas lietuviškas alus, bet visi puikiai praleidome laiką. Todėl nusprendėme renginį pakartoti, tik šįkart organizuoti normalią trijų dienų konferenciją ir dėti daugiau pastangų. Taigi, jau praėjusiais metais išaugome iki 500 svečių ir 50 pranešėjų, šiemet laukiame maždaug 600-700 dalyvių ir 70 sesijų.
Mūsų tikslas yra esamai programuotojų bendruomenei pasiūlyti kuo didesnę įvairovę, ko iki šiol trūko. Programavimas yra ta sritis, kurioje reikia nuolat mokytis ir niekas negali išmokti visko. Tokie renginiai kaip „Build Stuff“ ar užsiėmimai darbo grupėse (angl. workshop) suteikia programuotojams progą ne tik klausytis pranešimų, bet ir pakalbėti su kitais dalyviais apie esamas tendencijas, o svarbiausia asmeniškai pažinti ar patirti technologijų įvairovę.
Domiesi ir nori pasišnekėti apie Java, C#, Erlang, Clojure ar netgi Prolog, atsiras žmonių, su kuriais galėsi pasidalinti programavimo patirtimi. Tai yra puikus būdas mokytis operatyviuoju būdu. Per pastaruosius metus lankiausi daugybėje konferencijų, todėl tikiu posakiu, kad „geriausi užsiėmimai vyksta koridoriuje“ (angl. the best sessions are in the hallway). Iš tiesų mes net neišskiriame specialių pranešėjų ar VIP zonų, jie yra tokie patys dalyviai, tik papildomai dar paruošę kalbą, t.y. savo pranešimą.
– „Build Stuff“ vyks jau trečiąkart, susirinks dar daugiau dalyvių, pranešėjų, vadinasi pasirinktas formatas yra patrauklus. Kuo ši konferencija yra ypatinga jums?
– Jei reikėtų išskirti tik vieną iš savybių, tai įvardinčiau tarptautiškumą – 60-70 proc. dalyvių atvyksta ne iš Lietuvos. Tai programinės įrangos profesionalai, kurie atkeliauja į Lietuvą iš viso pasaulio. Juk dažniausiai konferencijose dalyvauja pranešėjai iš užsienio (tikrai ne visi) ir renkasi vietinė auditorija, net Londone neperžengiama 50 proc. riba. Tai išskirtinė galimybė kiekvienam išplėsti savo pažinčių ratą, pasidalinti žiniomis ar patirtimi su kolegomis iš viso pasaulio. Be to, užsieniečiams yra puiki proga atrasti Vilnių.
Man ši konferencija ypatinga dar tuo, kad galime paaukoti kilniam tikslui, savo pelną skirdami vietinei labdarai. Pirmaisiais metais tai buvo „Algojimo“ paramos fondas, praėjusiais metais padėjome vaikams su negalia, išpildydami jų kalėdinius norus.
– Daug keliaujate, skaitote pranešimus konferencijose, rašote straipsnius, konsultuojate įmones – veiklos užtenka. O ties kuo daugiausiai dirbate, kas labiausiai įtraukia?
Man ši konferencija ypatinga dar tuo, kad galime paaukoti kilniam tikslui, savo pelną skirdami vietinei labdarai.
Kasdienis mano darbas – atvirosios duomenų bazės http://geteventstore.com programavimas (angl. open source database), kurią pats ir įkūriau. Prie šio projekto dirbame jau maždaug trejus metus ir man tai labai patinka. Atlieku labiau specializuotą techninį vaidmenį, kuris man malonus, nes tenka dirbti su įvairiomis gamybos sistemomis. Aišku, dar konsultuoju, mokau, bet ateityje tam ketinu skirti mažiau laiko.
– Esate savo srities profesionalas ir tikrai sekate visas IT naujoves. Kas, Jūsų manymu, šiuo metu įdomiausio vyksta IT sferoje?
– Asmeniškai man įdomios kelios IT sritys. Jau universiteto laikais žavėjausi besimokančiomis sistemomis (angl. machine learning) – tai dirbtinio intelekto sritis, kuri apima metodų, mokinančių kompiuterius „mąstyti“, kūrimą. Ši sritis pakankamai jauna, bet žengianti milžiniškais žingsniais. Problemos, kurios prieš dešimt metų dar buvo per sudėtingos, šiandien jau išsprendžiamos ir kai kurios iš jų visai lengvai. Besimokančių sistemų sfera išliks palanki inovacijoms mažiausiai dešimt metų arba dar daugiau. Šios inovacijos bus naudingos beveik visoms pramonės šakoms ir, kai tik ji subręs, mes tapsime tarsi dar vienos industrinės revoliucijos liudininkais.
Jei reikėtų tiesiog išskirti vieną problemą, tai būtų klausimas, kuris man iškilo, tik patekus į IT pasaulį: kodėl mes klausiame kompiuterių, laukdami iš jų atsakymų, o ne atvirkščiai – jie užduoda klausimus mums? Tai yra viena iš sričių, kurios laukia dramatiški pasikeitimai.
– O kas Jus atvedė į IT pasaulį ir paskatino rinktis programuotojo profesiją?
Kai buvau visai mažas, norėjau tapti kaubojumi, tik pastebėjau, kad tam man trūksta būtinų įgūdžių. Be to, nelabai patiko jodinėti visą dieną. Jei rimtai, kažkur aštuonerių metų Kalėdoms jau prašiau kompiuterio, tik aišku, tuomet jo negavau. Programuoti pradėjau paauglystėje. Prisimenu, koks buvau laimingas gavęs pirmojo „Intel“ MMX papildomų instrukcijų rinkinį procesoriui. O reikėjo tik paprašyti, nes tuo metu „Intel“ juos siuntė nemokamai ir dar padengdavo pašto išlaidas! Jie turbūt nežinojo, kad toks siuntinys skirtas 15-iolikos metų vaikui. Dabar, pažvelgus atgal, įdomu pamatyti kaip pirmi žaislai ir patirtys gali užprogramuoti tavo ateitį.
