„Jau keletą metų Valstybės saugumo departamentas (VSD) fiksuoja suintensyvėjusį nedraugiškų šalių nekonvencinių veiksmų naudojimą prieš Lietuvą, tai galima pavadinti informaciniu karu, – skelbia VSD. – Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms nepalankaus informacinio fono strategai – trečiųjų šalių užsienio politiką formuojantys subjektai bei su jais susiję mokslo tyrimų centrai, nevyriausybinės organizacijos, informacinės agentūros. Į šį procesą įsitraukia ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos."
„Matome, kad šalis, kovojanti už vientisumą, sugeba motyvuoti ir daug paprastų žmonių. Mes galėtume iš to pasimokyti“, – sako A.Matonis.
Ne visuomet aišku, ar kritiškų interneto puslapių ar socialinių tinklų grupių kūrėjai yra susiję su trečiosiomis šalimis, tačiau, pasak saugos specialistų, pamačius tinklalapius, kuriuose kurstoma nesantaika prieš Lietuvos valstybę, lietuviai turėtų nedvejoti ir pranešti atitinkamoms institucijoms.
Tai galima padaryti pranešant VSD telefonu arba el. paštu. Tiesa, dėl svetainės atnaujinimo darbų nėra galimybės palikti anoniminę žinutę.
Skundus taip pat priima ir policija -http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/main/report bei http://www.draugiskasinternetas.lt/lt/adult/veikite/report.
Saugumo ekspertas Aleksandras Matonis atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu negatyvaus, nesantaiką kurstančio turinio gausėja socialinėje žiniasklaidoje – nuolat sukuriamos „Facebook“ grupės, o jas uždarius šios atgimsta kitais pavadinimais. Tiesa, džiugu bent jau tai, kad pastaruoju metu lietuviai tampa sąmoningesni ir patys internetinėje erdvėje provokuoja tokio turinio kūrėjus.
„Nematau didelio skirtumo, ar mūsų istoriją ir valstybę šmeižiantys faktai skleidžiami internete, ar per televiziją. Jeigu Michailo Golovatovo Sausio 13–osios šmeižikiška versija tapo pretekstu laikinai bausti vieną iš rusiškų kanalų nutraukti transliacijas, tokių pat sankcijų turėtų sulaukti ir internetinės svetainės“, – kalbėjo A.Matonis.
Kaip puikų dezinformacijos ir šmeižto demaskavimo pavyzdį jis pateikė proukrainietišką tinklalapį „Stop Fake“, kuriame analizuojamos Rusijos informacinėse žiniasklaidos priemonėse atsiradusios antys, sufalsifikuotos nuotraukos ar vaizdo siužetai – tai šviečiamasis puslapis, kuriame merginos išaiškina tokių klastočių ir dezinformacijos kilmę.
„Matome, kad šalis, kovojanti už vientisumą, sugeba motyvuoti ir daug paprastų žmonių. Mes galėtume iš to pasimokyti“, – sako A.Matonis.
Pašnekovas taip pat sakė, kad neretai informacinio karo objektu tampa ir istorija: „Paprastai daugiausia neigiamo turinio nukreipiama į viduramžius, į mūsų Laisvės kovas po Antrojo pasaulinio karo, bet istoriją bandoma diskredituoti ir kitais laikotarpiais.“
