„Net ir paruošdami gerus specialistus Lietuvoje susiduriame su tuo, kad valstybės tarnyba negali konkuruoti su verslu dėl jų įdarbinimo. Nors mes ir galėtume mokėti didesnius atlyginimus, įstatymai šiuo metu mums to neleidžia“, – sakė jis Seime vykusioje diskusijoje apie kiberbetinį saugumą.
Su juo sutiko Kauno technologijų universiteto dėstytojas Egidijus Kazanavičius. Jis pabrėžė, kad kibernetinio saugumo specializaciją dažniausiai renkasi patys geriausi universiteto studentai, tačiau beveik nė vienas pabaigęs šiuos mokslus nelieka dirbti nei universitete, nei valstybės tarnyboje.
„Klausimas, kur jie dingsta? Nuo antro kurso jie dirba privačiose įmonėse ir gauna 1,5 karto didesnes algas nei profesoriai”, – pats paklausė ir pats atsakė E.Kazanavičius.
Šiuo metu Ryšių reguliavimo tarnyboje specialistai uždirba maždaug 3,6 tūkst. litų, neatskaičius mokesčių.
Stiprūs žvalgybininkai
Dar sunkiau tokius specialistus patraukti dirbti teisėsaugos institucijose, užsiimančiose nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimais. Čia algos dar mažesnės, o reikalavimai tyrėjams – dar didesni, nes jie privalo išmanyti ne tik informacines technologijas, bet ir teisę.
Nuo antro kurso jie dirba privačiose įmonėse ir gauna 1,5 karto didesnes algas nei profesoriai.
Teisėsaugos pareigūnus mokyti tirti kibernetinius nusikaltimus artimiausiu metu ketina apsiimti neseniai įkurtas „Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras“. Tam Europos Komisija šiam centrui skyrė apie 1 mln. eurų finansavimą.
Šio centro vadovas Evaldas Bružė sako, kad gindamasi nuo kibernetinių nusikaltimų Lietuva turėtų glaudžiau bendradarbiauti su partneriais užsienyje ir pasistengti išnaudoti savo stipriąsias puses.
„Patys turime didelį kalbinį potencialą. Esame šalis, kur dauguma žmonių laisvai kalba anglų, lietuvių, rusų kalbomis, o kai kas dar ir lenkų bei vokiečių moka. Taip pat turėjome stiprią žvalgybos mokyklą ir turime gerą analitikos mokyklą. Turime specializuotis šiose srityse ir daugiau bendradarbiauti“, – sakė jis trečiadienio konferencijoje Seime.
Viena nepadarytų nieko
Bendradarbiavimo svarbą pabrėžė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos politikos ir planavimo departamento Gynybos politikos skyriaus vedėjas Rimas Ališauskas. Anot jo, Lietuva viena nuo didelės kibernetinės atakos nesugebėtų apsiginti, todėl ji privalo stiprinti ryšius su partneriais NATO, ES ir pati investuoti į technologijas.
„Tas pats principas, kad niekas mūsų negins, jei patys nesiginsime, galioja ne tik karinėje, bet ir kibernetinėje erdvėje, dar daugiau, priešingai nei karinėje erdvėje, kibernetinės atakos atveju niekas nežinos, ką ginti ir kaip ginti, jei neturėsime tų pajėgumų“, – kalbėjo KAM darbuotojas.
Artimiausiu metu Seimui turėtų būti teikiamas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Kibernetinio saugumo įstatymas. Jame numatyta, kad Lietuvoje turi būti įkurtas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris užsiimtų kibernetinių incidentų valdymu, rengtų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitas, gynybos planus.
