Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiek kainuotų pavogtas Seimo pirmininkės profilis?

Loreta Graužinienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr. / Loreta Graužinienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algridas Kunčinas teigia, kad tarptautiniai skandalai (E.Snoudeno atvejis) parodė, kokios įtakingos yra informacinės technologijos ir kokią grėsmę jos kelia asmens duomenims. Vis dėlto svarbiausia, kad patys žmonės suvoktų, kas yra galima elektroninėje erdvėje, o kas ne.

„Grėsmė yra daug didesnė nei tada, kada nebuvo nei radijo, nei telefono“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ kalbėjo A.Kunčinas.

Seimo pirmininkės nerimas

Spaudoje neseniai pasirodė ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuogąstavimai, kad internetinėje erdvėje kuriami profiliai jos vardu, bendraujama su žurnalistais ir kitais visuomenės veikėjais. Tokį reiškinį A.Kunčinas įvardijo ne kaip Duomenų įstatymo pažeidimą. Pašnekovo teigimu, tai būtų galima traktuoti kaip nusikaltimą.

Spaudoje neseniai pasirodė ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės nuogąstavimai, kad internetinėje erdvėje kuriami profiliai jos vardu, bendraujama su žurnalistais ir kitais visuomeniniais veikėjais.

„Na čia jau sakyčiau yra daugiau ne Duomenų įstatymo pažeidimas, tai yra nusikaltimas ar bent jau etikos pažeidimas. Šiuo atveju kalbama apie tapatybės vagystę, kada vienas žmogus apsimeta kitu“, – patikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius.

„Tai tokie dalykai buvo žinomi nuo senų laikų, visokių pseudokaralių yra buvę, tačiau nesunkiai buvo galima juos demaskuoti, o elektroninėje erdvėje galima apsimesti kitu žmogumi ir bendrauti kaip tariamas asmuo. Toks pavojus šiuolaikinėje visuomenėje visada egzistuoja“, – pridūrė A. Kunčinas.

Kam priklauso duomenys?

Duomenų valdytojų Lietuvoje yra užsiregistravę apie 5 tūkst. Pašnekovo teigimu, jie turi milžiniškas duomenų mases, tačiau  jos tvarkomos atsakingiau nei socialiniai tinklai.

Didžiausi duomenų valdytojai – „Sodra“, bankai ir kitos finansinės institucijos, Mokesčių inspekcija, Vidaus reikalų ministerija.

„Priėjimas prie duomenų yra griežtai reglamentuotas, o bet kuris priėjimas yra fiksuojamas ir mes gavę nusiskundimą galime nustatyti, kas padarė įstatymų pažeidimus“, – pasakojo A.Kunčinas.

Žmonės dažniausiai skundžiasi dėl to, kad jų duomenys atsiranda ten, kur visiškai neturėtų būti.  Tada aiškinamasi, kas kaltas – ar duomenų valdytojas, ar pats žmogus kažkada pildė anketą ir sutiko atskleisti savo duomenis, o vėliau pamiršo.

„Elektroniniu paštu ir telefonu reklama galima tik tokiu atveju, jei turimas tiesioginis sutikimas. Čia pažeidžiamas Elektroninių ryšių įstatymas, o ne Duomenų apsaugos įstatymas“, – tvirtino A. Kunčinas.

Trūksta švietimo

Skundų A.Kunčino tarnyba gauna labai daug, tačiau dar daugiau žmonių nedrįsta skųstis.

Už pirmą kartą gali būti skiriama 500 Lt bauda, antrą kartą pažeidus, gali būti skiriama iki 1000 Lt bauda.

A. Kunčino nuomone, Lietuvoje trūksta lėšų žmonių švietimui: nemažai tėvų nesupranta, kaip reikia elgtis elektroninėje erdvėje, tad savo vaikams, kurie yra rizikos grupė, jie gali paaiškinti, jog gerti alkoholį ir rūkyti nėra gerai, tačiau kaip naudoti duomenis elektroninėje aplinkoje, paaiškinti negali.

„Baudos Lietuvoje yra labai mažos. Už pirmą kartą gali būti skiriama 500 Lt bauda, antrą kartą pažeidus, iki 1000 Lt, o Latvijoje ir Estijoje tos baudos siekia 10 tūkst. eurų“, – praktika dalijosi pašnekvoas.

Todėl šiose šalyse, pašnekovo žiniomis, baudų praktiškai netenka skirti.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT