Kaip ir skraidančių gyvūnų, lėktuvų evoliucija juda matmenų didėjimo link. Lėktuvai turi išlaikyti tam tikrass variklio ir korpuso masės proporcijos. Gyvūnų pasaulyje šis dėsnis taip pat veikia: judėjimo organų (raumenų, širdies ir plaučių) masė turėtų būti proporcinga viso kūno masei.
Amerikiečių fizikas, profesorius Adrianas Bejanas kartu su kolegomis iš Prancūzijos išstudijavo komerciškai sėkmingų lėktuvų duomenų bazę. Buvo atsižvelgta į tokius parametrus, kaip išleidimo metai, matmenys, vidutinis eksploatuojamas greitis, variklio masė, degalai, skrydžio nuotolis, sparnų ir korpuso ilgis.
Buvo rasti keli aiškūs dėsningumai. Pirma, per aviacijos egzistavimo šimtmetį lėktuvai tapo vis didesni. Antra, daugumos modelių korpuso masė ir greitis idealiai sutapdavo su analogiškomis evoliuciškai sėkmingų paukščių ir vabzdžių proporcijomis.
Įdomu tai, kad nuo lėktuvų evoliucijos magistralinės linijos smarkiai išsišoko „Konkordas“. Šis lėktuvas pasižymėjo labai didele mase, neproporcingai ilgu korpusu, lyginant su sparnais, gremėzdišku varikliu. Tikėtina, kad šis lėktuvas suardė nerašytas konstrukcijos taisykles, o tai ir lėmė jo komercinę nesėkmę, mano A. Bejanas.
Fiziko teigimu, aviacijos kompanijos ir konstruktorių biurai teisingai pajuto lėktuvų evoliucijos dėsnius ir į rinką išleidžia optimalius modelius. Taip pat mokslininkai išreiškė viltį, kad jo teorija padės prognozuoti ateities lėktuvų industrijos plėtros kryptis.
