Padės įvertinti reklamą
„Įrenginys yra bevielis, juo galima sekti, kur žiūri žmogus, kai rodoma reklama, kokias emocijas jam sukelia reklamoje rodomas objektas. Įrenginiu galima pamatuoti ir kūno varžą, pamatyti emociškai jautrias vietas, o vėliau daromos išvados – jeigu susidomėjimas pamačius tam tikrą daiktą reklamoje kyla, jį galima parodyti dažniau“, – konferencijoje „Silicon Valley Comes To Baltics“ 2014 apie išradimą 15min.lt pasakojo „Neurontools“ vadovas A.Šiaučiūnas.
Įrenginys šiais metais vykusioje progreso konferencijoje „Login“ laimėjo „Audi Future“ apdovanojimą už inovatyviausią idėją. Dabar, konferencijoje „Silicon Valley Comes To Baltics“ 2014 A.Šiaučiūnas pademonstravo ir pirmąjį įrenginio prototipą.
„Visai neseniai dariau testą su žmonėmis ir testavau reklamą, – rodydamas į prie „Neurontools“ stendo esantį nešiojamojo kompiuterio ekraną pasakojo startuolio vadovas. – Ten, kur raudoni taškai, yra žiūrimiausios klipo vietos. Ekrane taškų pavidalu matomas žmogaus įsitraukimo lygis, kuriuo metu reagavo smegenys.“
Bus ir daugiau produktų
Reklamos efektyvumą taip pat galima pamatuoti ir naudojant mokslininkų įrangą, tačiau ji bus ne tokia patogi ir kur kas įmantresnė, todėl kainuos nepalyginamai brangiau. A.Šiaučiūnas sugalvojo viską supaprastinti ir skenuoti tik priekinę smegenų dalį (angl. front lobe) bei iš jos sklindantį beta dažnį – jo pakanka, kad pilnai būtų įvertintas reklamos poveikis žmogui.
„Mokslininkai naudoja krūvą elektrodų, bet tam rezultatui, kurio reikia man, užtenka tik priekinės smegenų skilties ir trijų elektrodų, kuriais matuojama kūno varža, ir smegenys“, – pasakojo A.Šiaučiūnas.
„Mokslininkai naudoja krūvą elektrodų, bet tam rezultatui, kurio reikia man, užtenka tik priekinės smegenų skilties ir trijų elektrodų, kuriais matuojama kūno varža, ir smegenys“, – pasakojo A.Šiaučiūnas.
Tiesa, iki galutinės produkto versijos šešių žmonių „Neurontools“ komandos dar laukia nemažas darbas – įrenginys prekyboje pasirodys maždaug po vienerių metų. O planuojama jo kaina, nors ir mažensė nei panašūs tokio tipo įrenginiai, paprastam vartotojui nebus lengvai įkandama – 3 tūkst. eurų. Tačiau tikslinė auditorija yra specifinė – reklamos srityje dirbantys kūrėjai, dizaineriai ar didesnės įmonės ir apsiriboti Lietuvos rinka „Neurontools“ komanda neketina. Jau dabar vienas įmonės atstovų gyvena ir ieško partnerių Kinijoje.
Sistemą „Neurontools“ bus galima panaudoti ir kitų produktų gamybai. Vienas jų – dėmesį matuojanti apyrankė, kurią ketinama vystyti artimiausiu metu. Ją galima būtų pritaikyti, pavyzdžiui, matuojant auditorijos dėmesį per prezentacijas ir įvairius renginius.
Ne pirmas verslas
„Neurontools“ – ne pirmas pirmas A.Šiaučiūno projektas. Jis, kaip pats sako, visuomet buvo verslus ir kažkuo užsiimdavo. Vienas anksčiau sukurtų ir parduotuvė verslų – kompiuterių taisykla „Pelė“.
„Neurontools“ vadovas mokėsi penkiose mokymo įstaigose nuo reklamos ir elektronikos iki 3D modeliavimo Londono Kensington and Chelsea koledže, taip pat buvo laimėjęs ir Kauno technologijos universiteto rengiamą Jaunųjų vadybininkų konkursą. Tačiau magistro rinkodaros studijų Vilniaus universitete, kurios, bent jau sprendžiant iš studijų krypties pavadinimo, galėtų pasitarnauti dabartiniam projektui, A.Šiaučiūnas nebaigė ir sako dėl to niekuomet nepasigailėjęs.
„Išėjau todėl, kad buvo labai neįdomu – nebuvo to, kas įtrauktų, buvo seni dėstytojai ir mokė tai, ką aš buvau skaitęs prieš daug metų. Studijos kainavo daugiau, negu atnešė naudos“, – prisiminė A.Šiaučiūnas.
