Ši idėja remiasi optinėmis vadinamųjų metamedžiagų, kurios gali nukreipti šviesą beveik visomis kryptimis, savybėmis. 2006 metais mokslininkai, kurdami „nematomumo apsiaustą“, nukreipiantį mikrobangas apie centrinę ertmę, pasinaudojo šia idėja. Bet koks objektas, esantis šioje ertmėje, yra nematomas.
Dabar grupė mokslininkų žengė kitą žingsnį. „Nematomumas yra laisvos vietos, oro iliuzija, – sakė Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto fizikas Che Ting Chan. – Mes praplečiame šią koncepciją. Mes galime pasiekti, kad tai atrodytų ne tik kaip oras, bet kaip ir bet kas kitas“. Užuot nukreipiant šviesą į centrinę ertmę, grupė sukūrė matematines taisykles, nukreipiančias šviesą kitais būdais. Pavyzdžiui, medžiaga gali šviesą nukreipti taip pat, kaip ir šaukštas. Taigi, medžiaga gali būti iškreipta taip, kad atrodytų kaip šaukštas. Taip pat galima sukurti papildomą medžiagą, turinčią priešingą efektą – panaikinančią šviesos suteikiamą efektą. Vadinasi, šaukšto nukreipiama šviesa, perėjusi per papildomą medžiagą, gali eliminuoti šiuos iškraipymus.
Naujasis iliuzijų įtaisas naudoja šias dvi idėjas. Pavyzdžiui, norint, kad puodelis atrodytų kaip šaukštas, šviesa pirmiausia pasiekia puodelį ir yra iškraipoma. Tada šviesa pereina per papildomą medžiagą, kuri panaikina iškraipymus, padarančius, jog puodelis atrodytų nematomas. Vėliau šviesa patenka į metamedžiagos sritį ir sukuria iškraipymus, parodančius šaukštą. Stebėtojas, žiūrintis į puodelį, gali matyti šaukštą.
Ši idėja gali būti įvairiai pritaikoma. Che Ting Chan sako, kad ši technika gali pakeisti neskaidrios medžiagos optines savybes. Galima sukurti prietaisą, kurį, prijungus prie sienos, sukuriama „skylė“, pro kurią žiūrovas gali pamatyti kitą pusę.
Nors teoriškai iliuziniai apsiaustai yra įmanomi, tačiau susiduriama su daugybe inžinerinių problemų. Visų pirma, yra sudėtinga sukurti metamedžiagas. Jų komponentai turi būti mažesni negu šviesos, kurią jie iškraipo, bangų ilgis. Matomos šviesos bangos ilgis yra mažesnis nei mikrometras. Taip pat yra sudėtinga sukurti įtaiso dalis taip, kad jos netrukdytų viena kitai. Londono Imperatoriškojo koledžo fizikas John Pendry, 1990 metais sukūręs nematomumo apsiausto teoriją, mano, jog šiuos sunkumus galima įveikti. „Aš nematau kliūčių, trukdančių sukurti tokį prietaisą“, – sakė jis.
