Žurnalas eLife rašo, kad bioninio piršto kūrėjai panaudojo mikroelektromechaninį jutiklį su pjezorezistoriais, reaguojančiais į paviršiaus nelygumus.
Tuo pat metu elektriniai signalai iš daviklio, virtę neuronų stimulais, per plonytes volframo vielutes keliavo į bandymuose dalyvavusio žmogaus rankos nervą.
Bandymas su sveikais žmonėmis
Iš pradžių bioninis pirštas išbandytas su keturiais sveikais žmonėmis. Bandymų metu dirbtinis pirštas buvo prijungiamas prie rankos minėtomis adatomis. Tuomet įrenginiu bandydavo čiuopti skirtingus paviršius.
Elektroencefalografijos pagalba mokslininkai lygino žmogaus smegenų žievėje skleidžiamus elektrofiziologinius signalus, tiek paviršių liečiant dirbtiniu, tiek tikru pirštu.
Rezultatai nudžiugino: virtualus pirštas sugebėjo 77 proc. atvejų atskirti paviršiaus tekstūrą.
Be to, elektroencefalografija neišaiškino esminių skirtumų tarp smegenų signalų, skleidžiamų naudojantis dirbtiniu pirštu ir biologiniu.
Bandymas su amputuota ranka
Antrojo bandymų etapo metu adatas-elektrodus mokslininkai pakeitė neuroelektronine sąsaja. Naujieji elektrodai buvo implantuoti į vidurinį nervą savanoriui su iš dalies amputuota ranka.
Šio testo rezultatai - dar geresni. Efektyvumas nuo 77 proc. pagerėjo iki 96 proc.
