-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Mokslo kodas: pasakos tampa realybe

Dauguma vaikystėje pasvajodavo apie apsiaustą, kuriuo apsisiautus taptum nematomas – tada būtų galima nevaržomai kniaukti saldainius, krėsti išdaigas draugams ir užsiiminėti kita naudinga veikla. Pasvajodavome ir apie „gyvą“ žaisliuką, su kuriuo būtų galima diskutuoti kiemo geopolitinėmis temomis ar tiesiog drauge žaisti.
Pasakos tampa realybe.
Pasakos tampa realybe. / Dienraščio „15 min“ nuotr.

Robotas su smegenimis

Ką gi – tokie „žaisliukai“ jau egzistuoja, tik kol kas su jais žaidžia ne vaikai, o rimti mokslo dėdės. Neseniai buvo sukurtas Gordonas – pirmasis robotas, kuris turi biologines smegenis. „Mūsų tikslas – išsiaiškinti, kaip smegenyse saugomi prisiminimai“, – sakė Didžiosios Britanijos „Reading“ universiteto kibernetikos profesorius Kevinas Warwickas. Mokslininko teigimu, galimybė stebėti, kaip nervų ląstelės jungiasi į tinklą „šaudydamos“ elektros impulsus, gali padėti kovoti su Alzheimerio, Parkinsono ir kitomis nervų ligomis, kurios pažeidžia smegenis. Gordono smegenys sudarytos iš 50–100 tūkstančių aktyvių neuronų. Pašalinę juos iš žiurkių embrionų ir atskyrę tarpusavyje fermentų vonelėje, mokslininkai neuronus suklojo ant specialaus 64 kvadratinių centimetrų skydelio, gausiai aprūpinamo maistinėmis medžiagomis. Prie šio skydelio, arba matricos, taip pat prijungta 60 elektrodų. Matrica veikia kaip tarpininkas tarp gyvų audinių ir mašinos. „Per pirmąsias dvi paras neuronai pradeda siųsti vieni kitiems signalus ir megzti ryšius“, – pasakojo K.Warwickas. – Per savaitę susiformuoja smegenų veikla, panaši į tą, kuri vyksta normaliose žiurkės ar žmogaus smegenyse“. Tiesa, be išorinio stimuliavimo roboto smegenys nusilptų ir per kelis mėnesius mirtų. Dabar mokslininkai ieško geriausių būdų išmokyti jas vieno ar kito elgesio.

Gordonas turi kelias „asmenybes“, paremtas skirtingomis smegenimis, kurias mokslininkai gali prijungti prie roboto. Daugiausia dėl etinių priežasčių yra mažai tikėtina, kad netolimoje ateityje „Reading“ universiteto ar kelių kitų pasaulio laboratorijų mokslininkai, dirbantys šioje srityje, eksperimentams pradės naudoti žmogaus neuronus. Tačiau žiurkių smegenys anaiptol nėra blogiausias variantas. K.Warwicko nuomone, pagrindinė priežastis, lemianti graužiko ir žmogaus intelekto skirtumą, slypi ne smegenų kokybėje, o kiekyje. Žiurkių smegenis sudaro maždaug vienas milijonas neuronų, kurie tarpusavyje dalijasi informacija per chemikalus, vadinamus neurotransmiteriais. Žmogaus smegenyse neuronų yra apie 100 milijardų.

Nematomo apsiausto apsiaustis

Kad ir kaip neįtikėtinai skambėtų, JAV mokslininkai teigia vienu žingsniu priartėję prie tikslo sukurti medžiagas, kurios leistų žmonėms tapti nematomiems. Kalifornijos universiteto specialistai sukūrė medžiagą, kuri geba „užlenkti“ šviesą aplink trimačius objektus, ir šie „išnyksta“. Tokių savybių turinčios medžiagos gamtoje nesusiformuoja, o laboratorijoje jų struktūrą mokslininkai tobulino nano lygmenyje, kuris matuojamas milijardinėmis metro dalimis. Linkstančios šviesos efektas paremtas vadinamąja atvirkštine refrakcija. Dėl šio reiškinio į vandenį įmerktas šiaudas atrodo sulinkęs.

Komandos teigimu, panaudoti principai vieną dieną gali būti pritaikyti „apčiuopiamų“ matmenų skraistėms, kurios uždengtų žmones. Aišku, technologija ypač domisi ir tyrimą finansuoja JAV armija, kuri norėtų prireikus paslėpti ir gerokai didesnius objektus, pavyzdžiui, tankus ar karo laivus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius