Nori taupyti – mokėk grynais
Naujas JAV atliktas tyrimas patvirtino tai, ką seniai žinojo daugelis finansų specialistų: žmonės išleidžia daugiau pinigų, kai moka kreditinėmis kortelėmis. Tuo tarpu tie, kurie tiksliai žino ir planuoja savo išlaidas, išleidžia mažiau. Mokslininkai teigia, kad taip yra todėl, kad mums labiau „skauda“, kai tenka skirtis su grynaisiais.
Tyrimo metu 114 savanorių buvo paprašyti įvertinti, kiek jie išleistų už tam tikrą išsamiai aprašytą patiekalą restorane, jei būtų galima mokėti tik grynaisiais arba tik kortele. Pasirodė, kad žmonės nori išleisti daugiau, kai naudojasi kortelėmis, rašoma tyrimo išvadose.
Tuomet 57 tiriamųjų buvo paprašyta apskaičiuoti, kiek tiksliai kainuotų maisto produktai Padėkos dienos (nacionalinės Šiaurės Amerikos ir Kanados šventės) pietums. Paaiškėjo, kad priversti galvoti apie kiekvieno produkto kainą, žmonės tiek grynaisiais, tiek kortele išleistų vienodai.
Virtualius pinigus žmonės linkę suvokti kaip „netikrus“, todėl mažiau svarsto prieš juos leisdami.
Tyrimai rodo, kad mažiau akivaizdžios mokėjimo formos, pavyzdžiui, kreditinės kortelės, labiau suvokiamos kaip „žaisliniai“ pinigai, su kuriais skirtis yra lengviau, tvirtina mokslininkai. Ką gi, dar viena pamoka sunkmečio laikotarpiu: einant apsipirkti kortelės lieka namie. Ir taškas.
Socialinė inžinerija
Ši sąvoka atsirado palyginti neseniai – tuomet, kai elektroninių duomenų vagys ėmė profesionaliai naudoti psichologiją. Principas yra nesudėtingas: naudojantis žmonių įpročiais ir patiklumu, pavagiami jų duomenys – bankų kodai, sąskaitų numeriai, elektroninio pašto slaptažodžiai. „Pavyzdžiui, jums paskambina jūsų interneto tiekėju prisistatęs asmuo ir paprašo jūsų duomenų, nes „kažkas sugedo“ ir jam reikia tai pataisyti. Jūs, nieko blogo neįtardami, pasakote duomenis, o kitą rytą sužinote, jog iš jūsų banko sąskaitos dingo nemaža suma“, – pasakoja socialinės inžinerijos tyrinėtojas Marcus Nohlbergas. Anot jo, žmonės iš esmės yra labai patiklūs, o vagišiai nuolat tobulėja ir naudoja vis sumanesnius psichologinius metodus, tad ateina laikas po truputį keisti visą apsaugos sistemą – arba ją visiškai automatizuoti, arba keisti apsaugos darbuotojų ir pačių žmonių mąstymą. „Žmogiškasis faktorius vis dar išlieka silpniausia grandis apsaugos sistemose“, – įsitikinęs M.Nohlbergas. Panašu, jog jis teisus – belieka prisiminti lietuviškus „socialinius inžinierius“, įtikinančius žmones, jog nutiko nelaimė, ir taip išviliojančius pinigus.
