Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

NASA dėmesį patraukęs A.Ragauskas: „Naujumas madingas tarp būrų. Verslui reikia ne to“

KTU profesorius Arminas Ragauskas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Pauliaus Grinkevičiaus nuotr. / KTU profesorius Arminas Ragauskas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Šaltinis: 15min
1
Skaitysiu vėliau
A A

Daugelis nesupranta, kuo skiriasi mokslinių problemų sprendimo pastangos nuo inžinerinių sprendimų, kas yra naujovė ir kas – inovacija, sako profesorius Arminas Ragauskas. Iškreiptas mokslo galimybių suvokimas verslininkus dažnai nuvilia ar net priveda prie bankroto. Pasak jo, yra būdas sukurti klestintį verslą, kuriuo galima pasiekti milžinišką komercinę sėkmę, ir šis būdas – visiškai nerizikingas. Tai – radikalūs inovaciniai sprendimai.

Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo centro vadovas, profesorius Arminas Ragauskas Pasaulio lietuvių susikime skaitė pranešimą „Kelias nuo mokslo iki komercinės sėkmės“.

Profesoriaus ir jo komandos sukurtas bei patentuotas JAV ir ES neinvazinis galvospūdžio matuoklis bei kitos neinvazinės žmogaus smegenų diagnostikos ir stebėsenos technologijos sudomino NASA inžinierius ir mokslininkus. Šiuo metu Hjustone atliekami sveikų žmonių, astronautų ir neurologinių pacientų galvospūdžio tyrimai panaudojant Lietuvoje sukurtą unikalią aparatūra. Niujorko konsultantų vertinimu, šių išradimų globalios rinkos potencialas siekia 7 mlrd. dolerių. Tai – radikali inovacija, pasaulyje neturinti konkurentų.

KTU nuotr./KTU Telematikos MC ir Vittamed technologijos demonstruojamos JAV kongresui ir NASA vadui
KTU nuotr./KTU Telematikos MC ir Vittamed technologijos demonstruojamos JAV kongresui ir NASA vadui

Šiuo metu baigiami sėkmingi klinikiniai lyginamieji tyrimai Vakarų Europos šalyse ir jau rugpjūčio mėnesį tiek neinvazinis galvospūdžio matuoklis, tiek ir smegenų kraujotakos autoreguliacijos bei slankumo monitoriai turės CE ženklą ir juos bus galima serijiniu būdu gaminti Lietuvoje bei  pardavinėti ES komerciniu būdu. Praėjus Federalinės vaistų ir maisto administracijos (FDA) patikrinimą, inovacinės technologijos turėtų pasiekti JAV rinką. 

Mokslas visada yra išlaidos. Užmirškite galimybes komercializuoti mokslo produktus

Profesorius pasidalino mintimis apie savo komandos  išradimus nulėmusią sėkmę.

Pranešimą mokslininkas pradėjo paprastu paaiškinimu, kas yra mokslas ir kuo jis skiriasi nuo inovacijų. „Mokslas visada yra išlaidos. Užmirškite galimybes komercializuoti mokslo produktus – objektyvias žinias apie realybę. Tokias žinias generuoja ne vien mokslas. Jas generuoja ir amatas, ir kasdieninė veikla. Menkai suprasta mokslo ypatybė yra ta, kad jis negali užtikrinti inovacijos sukūrimui reikalingų trūkstamų mokslo žinių gavimo numatytu laiku. „Ne tik neaišku, kada gims mokslo problemos sprendimas, bet ir kiek jis kainuos,“ – sako A.Ragauskas.

Pasak jo, noras sukurti kažką naujo, ką dažniausiai ir nori padaryti verslininkai, – tiesiausias kelias į bankrotą: „Naujumas yra labai madingas tarp būrų, valstiečių. Naujas švarkelis yra geresnis nei sutrintas – tokia psichologija susieja naujumą su gerumu.“

Jo nuomone, inovacija – tai objektyviai tobulesnis, efektyvesnis  technologinis sprendimas, kuris geriau nei ankstesni tenkina visuomenės poreikius jį vartojant. Šis apibrėžimas su naujumu neturi nieko bendro. Tobulinant ir efektyvinant sukuriama geresnė, patogesnė gyventi žemė, pasiekiamas visuotinis progresas. Todėl inovacijų, ypač radikaliųjų kūrimas yra nepaprastai etiška veikla.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Armino Ragausko rankose – galvospūdį neinvaziniu būdu matuojantis prietaisas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Armino Ragausko rankose – galvospūdį neinvaziniu būdu matuojantis prietaisas

Investicijos be rizikos?

A.Ragauskas tikina, kad yra vienas būdas sukurti klestintį verslą, kuris visiškai nerizikingas. Tai – radikalios inovacijos, kurios pirmą kartą išsprendžia iki tol egzistavusias mokslines problemas pasaulyje. Pavyzdžiui, profesorius ir jo komanda sukūrė daugiau nei šimtą metų pasaulinį medicinos mokslą kamavusios problemos – kaip pamatuoti galvospūdį neinvaziniu būdu – sprendimą.

Jei turite idėją, bet jums trūksta truputėlio produktyviųjų mokslo žinių, rekomenduojama palaukti, kol žinios atsiras savaime. Arba geriausia – užmiršti idėją

„Radikalios inovacijos – vienintelis raktas, kuris atidaro naujas globalios rinkos nišas. Be konkurentų tokioje nišoje gaunamos didžiausios įmanomos pajamos. Inovatorius yra natūralus monopolistas, jis pasiima visas įmanomas pajamas iš nišos, kol joje nėra konkurentų. Todėl tai ir yra verslas be rizikos“, – pasakoja A.Ragauskas.

Pasak A.Ragausko, idėjos verta imtis tik tuomet, jei atsakyti visi moksliniai klausimai. O jei turite idėją, bet jums trūksta truputėlio produktyviųjų mokslo žinių, rekomenduojama palaukti, kol žinios atsiras savaime. Arba geriausia – užmiršti idėją, tačiau jokiu būdu neinvestuoti į neįmanomus planuoti ar jų kainą įvertinti mokslinius tyrimus, nes jie neatsipirks.

Profesorius kalbėjo, kad ne vien Lietuvos verslininkų problema yra ta, kad mokslo sąvoka painiojama su inžineriniais sprendimais. „Ką Lietuvoje vadina mokslu? Mokslu vadinamos studijos, mokymas, inžineriniai eksperimentai. Reikia skirti mokslą, kaip mokslinių problemų sprendimą, nuo inžinerinių tyrinėjimų. Mokslo problema yra klausimas, kuris dažnai kankina ne vieną mokslininką, klausimas, kuris turi pastangų ji spręsti istoriją, klausimas, kurio atsakymas yra svarbus daugeliui žmonių, o dažnai ir visai žmonijai“, – priduria profesorius.

Be investicijų į mokslą ir tyrimus šalys klestėti negali

A.Ragauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad be investicijų į mokslą ir tyrimus šalys klestėti negali. Tai geriausiai parodo skaičiai.

A.Ragauskas pateikia duomenis – JAV į mokslą ir tyrimus per metus investuota 405 mlrd. dolerių . Dalis nuo BVP visuomet siekė apie 3 proc., šiuo metu – 2,7 procento. Apie 3 proc. Nuo savo BVP investuoja ir ES šalys. Koks tokių investicijų rezultatas?

JAV kartu su ES sukuria apie 50 proc. pasaulio BVP. Paprastai 2-3 proc. dalį nuo BVP investuojančios valstybės gauna apie 20 – 30 proc. BVP vien iš aukštųjų technologijų, kuriose ir reiškiasi  radikalios bei inkrementinės inovacijos.

Komentarai: 1
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT