Atsižvelgdama į kitų šalių patirtį ir „Google“ interesus, darbo grupė nusprendė, jog kompanija galėtų Lietuvoje teisėtai vykdyti vaizdo fiksavimą ir vėlesnį duomenų tvarkymą vystant „Street View“ projektą. Tačiau pirmadienį išplatintoje darbo grupės pozicijoje pabrėžiama, jog „Google“ turėtų imtis „visų būtinų priemonių, siekiant užtikrinti balansą tarp duomenų subjektų teisių ir privatumo apsaugos“.
Pranešime minimos 9 priemonės, kurias „Google“ turėtų užtikrinti, norėdama vykdyti vaizdų fiksavimą Lietuvoje.
Anot darbo grupės, „Google“ turėtų ir toliau diegti bei taikyti „vaizdų suliejimo“ technologijas, siekiant, kad būtų apsaugoti žmonės ar jų automobiliai nuo galimo identifikavimo. Rekomenduojama ateityje maskuoti ne tik žmonių veidus, bet ir visą kūną. „Šiuo metu, net ir suliejus veido atvaizdą, kai kuriais atvejais galima identifikuoti duomenų subjektą“, – teigiama pranešime.
Taip pat „Google“ raginama vengti vaizdo fiksavimo „jautriose“ vietose, tokiose kaip policijos įstaigų, ligoninių, kitų valstybinių organizacijų, mokyklų, bažnyčių ir t.t. prieigose. Pavyzdžiui, kompanijai siūloma veiklą vykdyti anksti ryte, o vaizdų fiksavimo priemonės turėtų būti naudojamos taip, kad žmonės galėtų suprasti, jog yra vykdomas vaizdo fiksavimas.
Be to, apie numatomą vaizdo fiksavimą žmonės turėtų būti „tinkamai informuoti“ dar prieš jį pradedant. „Tai galėtų būti paskelbimas vietos žiniasklaidos priemonėse. Taip pat pateiktas pranešimas vietos duomenų apsaugos priežiūros institucijai“, – rašoma darbo grupės pozicijoje.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Google Street View“ automobilis fotografuoja gatvę. |
Vaizdus įkėlus į „Google Maps“ žemėlapių duomenų bazę, „Google“ turėtų suteikti galimybę žmonėms realiu laiku prisijungti prie publikuojamo vaizdo ir „vienu pelės paspaudimu“ panaikinti savo atvaizdą. Žmonių prašymai panaikinti arba „sulieti“ norimą vaizdą „turėtų būti vykdomi nedelsiant“. Internete turėtų būti publikuojami tik jau „sulieti“ vaizdai, o „neapdoroti duomenys“, t.y. nesulietos nuotraukos, pašalintos iš duomenų bazės.
Darbo grupės nuomone, „Google“ turėtų pasirūpinti, kad ši veikla būtų kuo dažniau tikrinama ir skelbti tokių patikrinimų rezultatus, o neapdoroti duomenys neturėtų būti atskleidžiami trečiosioms šalims. Visų tipų duomenų saugojimui kompanija turėtų nustatyti konkrečius terminus.
VDAI pranešime teigiama, jog kol kas „Google“ tiesiogiai nėra paskelbusi apie numatomą veiklą Lietuvos teritorijoje, tačiau lapkričio mėnesį Estijoje registruota žemėlapių kūrimo kompanija „Regio AS“ inspencijai pranešė, kad ketina vykdyti gatvių ir pastatų fotografavimą, šias nuotraukas panaudoti savo veikloje. Ateityje ši informacija esą galėtų būti naudinga ir „Google Street View“ vykdomame projekte.
„Google Street View“ projektas sulaukė įvairių vertinimų bei kritikos. Šiuo metu Austrijoje ir Čekijoje jis yra sustabdytas dėl galimo žmonių privatumo pažeidimo. Italijos teismas anksčiau nubaudė tris „Google“ darbuotojus, kurie buvo atsakingi už vaizdų saugojimą ir jų tvarkymą po to, kai „Google“ užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame paaugliai žiauriai elgiasi su autizmu sergančiu vaiku, pateko į internetą. „Google“ nutartį apskundė motyvuodama, kad taip pažeidžiama žodžio ir raiškos laisvė.
Pernai gegužę Vokietijoje iki 100 tūkst. žmonių (tikslus skaičius neatskleidžiamas) pateikė prašymus panaikinti jų namų atvaizdus iš „Street View“ sistemos. Šveicarijoje tebenagrinėjama byla, iškelta „Google“ už tai, kad ši neužtikrino tinkamo žmonių veidų bei automobilių registracijos numerių tinkamo „suliejimo“. Nepaisant visų problemų, „Google“ neketina nutraukti „Street View“ projekto Europoje.
