Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuomonė: Kompensacijos už kūrinių kopijavimą – kas ir kodėl klaidina visuomenę?

Kompaktinės plokštelės.
Kęstučio Vanago/BFL nuotr. / Kompaktinės plokštelės.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Informacinių technologijų (IT) bendrovių interesus ginanti asociacija „Infobalt“ neseniai išplatino pranešimą „USB apmokestinimo kabliukas Lietuvos autoriams“ (žr. Susiję straipsniai dešinėje). Gerbdami visų asociacijos narių indėlį į šalies ekonomiką, technologijų plėtrą, manome, kad jiems atstovaujanti organizacija sąmoningai klaidina visuomenę. Pareikšta vieša nuomonė yra tendencinga ir atspindi tik siaurus dalies IT verslo interesus.

Skirtingai nei teigia „Infobalt“, nei Lietuvoje, nei jokioje kitoje pasaulio valstybėje, už kūrinių kopijavimą nerenkami jokie mokesčiai. Renkama kompensacija arba atlygis už tai, kad neatsiklausę autorių, darome legalias jų kūrinių kopijas. Tokių kompensacijų nėra tik ten, kur kopijuoti kūrinius asmeniniais tikslais apskritai yra draudžiama (pvz., Didžiojoje Britanijoje, nuorodoje žr. 7 psl.). 

Kompensacijų surinkimo ir administravimo sąnaudos nė vienoje šalyje niekada nesiekė ir nesiekia „ketvirčio ar net daugiau surinktos sumos“. Pavyzdžiui, 2009 m. Lietuvoje šios išlaidos nesiekė 15 proc. nuo surinktos sumos (nuorodoje žr. 4-5 psl.).

Net jeigu kompensacijų administravimui pinigų bus išleidžiama tiek pat, minėtas santykinis skaičius gali padidėti. Tačiau ne dėl kolektyvinio atstovavimo organizacijų ar jų atstovaujamų kūrėjų norų ar tariamo išlaidavimo. Taip gali nutikti  mažėjant surenkamų kompensacijų sumai, su kuria lyginamos jų administravimo išlaidos.

AGATA nuotr./AGATA konsultantas Martynas Žilionis.
AGATA nuotr./AGATA konsultantas Martynas Žilionis.

Kompensacijų suma mažėja ir veikiausiai toliau mažės, nes kūrinius dabar kopijuojame ne į kasetes ar CD diskus, o į MP3 grotuvus, USB atmintines ir kitas šiuolaikines laikmenas. Kad būtų atlyginta už kopijavimą į jas, dar 2007 m. Kultūros ministerija parengė atitinkamas įstatymų pataisas.

Jomis siekiama ne tik teisingesnės kompensacijos už kūrinių kopijavimą asmeniniais tikslais, dar aiškesnio ir tikslingesnio surinktų lėšų paskirstymo, bet ir daugiau išimčių dėl neatlygintino kūrinių naudojimo, kompensacijų grąžinimo valstybės institucijoms bei verslo įmonėms. Vis dėlto įstatymo pataisos iki šiol nepriimtos.

„Infobalt“ teigia, kad „dabar galiojantis ir siūlomas išplėsti apytikrio teisingumo atlygio autoriams <...> modelis yra visiškai atgyvenęs“. Tai netiesa. Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje ir kitose šalyse kompensacijos už MP3 grotuvus, mobiliuosius telefonus, kitus įrašančius įrenginius ir šiuolaikines laikmenas nustatytos per pastaruosius kelerius metus (nuorodoje žr. 6 psl.). Kitose valstybėse tai planuojama padaryti artimiausiu metu.

Surinktos kompensacijos tarp Lietuvos ir užsienio autorių bei atlikėjų paskirstomos pagal jų kūrinių panaudojimą, o ne pagal kieno nors norus ar pageidavimus. Jeigu Lietuvos kūrėjai ir toliau bus taip skurdinami, jeigu nematydami galimybių pragyventi iš savo kūrybos nustos kurti, jiems atitenkanti kompensacijų dalis sumažės dar labiau.

Priešingai „Infobalt“ teiginiams, kūrėjams atstovaujančios organizacijos, atsižvelgdamos į įstatymų reikalavimus ir valstybės institucijų nurodymus, nuolat viešai skelbia visą reikiamą informaciją apie surinktą atlygį už kūrinių kopijavimą ir šių lėšų panaudojimą – dėl to nėra kilę jokių oficialių abejonių.

Tuo tarpu nepagrįstais kaltinimais besišvaistanti „Infobalt“, kaip nustatė Europos socialinio fondo agentūra, kelis kartus pažeidė ES projekto finansavimo taisykles. Jai skirtos daugiau kaip 127 tūkst. litų sankcijos.

Skirtingai nei teigiama asociacijos pranešime, autorių ir atlikėjų kolektyvinio administravimo organizacijos pasisako už kūrinių skaitmeninio kopijavimo kontrolės priemones (angl. DRM – digital rights management).

Tačiau pabrėžtina, kad jas taikant reikėtų atsižvelgti į: a) jų efektyvumą ir kainą; b) vartotojų duomenų apsaugą. Skaitmeninių kopijų kontrolė buvo ir yra naudojama kai kuriose kūrybinėse industrijose (pvz., el. knygų leidyboje). Tačiau jų vis dažniau atsisakoma dėl menko efektyvumo, nepatogumo vartotojams, neproporcingai didelių priežiūros sąnaudų.

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio, kūrybinės industrijos pasisakė ir pasisako už tai, kad kuo daugiau turinio kuo priimtinesniu būdu būtų prieinama kuo didesniam vartotojų skaičiui. Tačiau dalies vartotojų ir IT verslo interesai nėra ir negali būti svarbesni už likusių piliečių bei kūrėjų interesus.

Atsižvelgti į skirtingus kūrėjų, vartotojų bei verslo interesus raginama ir visai neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. Be kita ko, joje pažymima, kad autorių teisių pažeidimai elektroninėje erdvėje kelia vis daugiau ekonominių problemų, o kovojant su jais reikalingas tinkamas atsakas ES lygiu. Tad Europos Komisija turėtų parengti šią nuostatą įgyvendinančius dokumentus.

Belieka tikėtis, kad jų neboikotuos didžiųjų IT bendrovių interesus ginančios organizacijos, ne kartą žlugdžiusios ES autorių teisių gynimo iniciatyvas.

Lietuvos kūrėjus bei atlikėjus vienijančios organizacijos pasisako už atvirą dialogą dėl autorių teisių apsaugos kūrybiškoje informacinėje visuomenėje. Tačiau konstruktyvi diskusija vargiai įmanoma, kai viena iš jos dalyvių sąmoningai klaidina visuomenę ir gina siaurus verslo interesus.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT