„Europoje ir Šiaurės Amerikoje žiemos buvo labai šaltos. Maunderio minimumo laiku vanduo užšaldavo Temzėje ir Dunojuje, o Maskvos upė ledu sukaustyta praleisdavo pusmetį, kai kuriose lygumose sniegas netirpo ištisus metus, Grenlandiją padengė ledynai“, – teigė J.Popova.
Žmonijos laukiantis periodas vėl primins paskutinį Maunderio minimumą ir tai itin neigiamai gali paveikti techniką ir žemės ūkį.
„Naudodami saulės magnetinio aktyvumo duomenis mes parengėme saulės magnetinio aktyvumo prognozę, pagal kurią 2030-2040 metais gali prasidėti aktyvumo minimumas, kuris tęsis apie 30 metų. Jeigu gyvuojančios teorijos apie Saulės aktyvumo įtaką klimatui yra teisingos, tai šis minimumas lems didelį atšalimą, analogišką tam, kuris jau buvo.
Turint omeny, kad mūsų būsimas minimumas tęsis tris Saulės ciklus – apie 30 metų, gali būti, kad temperatūra taip stipriai nenukris, kaip buvo Maunderio minimumo metu. Bet tą dar reikia tyrinėti. Mes bendraujame su klimatologais iš įvairių šalių ir planuojame toliau dirbti šioje srityje“, – kalbėjo interviu gazeta.ru J.Popova.
Maunderio minimumo laiku vanduo užšaldavo Temzėje ir Dunojuje, o Maskvos upė ledu sukaustyta praleisdavo pusmetį, kai kuriose lygumose sniegas netirpo ištisus metus, Grenlandiją padengė ledynai“, – teigė J.Popova.
Paklausta, ar galima užtikrintai teigti, kad dėl klimato kaitos kalta tik Saulė, o neprisidėjo ir žmonija su išmetamosiomis dujomis, mokslininkė teigė, jog Saulės aktyvumo ryšys su klimatu yra patvirtintas ne vienu tyrimu.
„Nėra tvirtų įrodymų, kad globalinį atšilimą sukėlė žmogaus aktyvumas. Per pastaruosius 400 tūkst. metų buvo penki globaliniai atšilimai ir keturi ledynmečio periodai, kaip parodė tyrimai Antarktidoje.
Žmonija atsirado prieš 60 tūkst. metų, – kalbėjo mokslininkė. – Bet net jeigu žmogaus veikla ir veikia klimatą, tai galima sakyti, kad Saulė su nauju aktyvumo minimumu duoda žmonijai papildomai laiko arba antrąjį šansą, kad žmonės sutvarkytų savo industrines atliekas ir pasiruoštų ciklui, kai Saulės vėl dirbs normaliu aktyvumo režimu.“
