Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitmeninis kodas: TV metrai per amžius, amen

IPTV leidžia analizuoti tik vieno namų ūkio žiūrimumą. Jei bute gyvena vaikas, mama ir močiutė, neįmanoma nustatyti, kuris jų tuo metu žiūri televizorių.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / IPTV leidžia analizuoti tik vieno namų ūkio žiūrimumą. Jei bute gyvena vaikas, mama ir močiutė, neįmanoma nustatyti, kuris jų tuo metu žiūri televizorių.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Televizijų žiūrimumą matuojantys TV metrai gali pretenduoti į amžiaus išradimus – ir skaitmeninės televizijos amžiuje jiems nerandama tobulesnio pakaitalo. Tiesa, būdų tiksliau matuoti TV auditorijas yra.

Net 2012 metais Lietuvai visiškai perėjus prie skaitmeninės TV, televizijų auditorijos ir toliau bus matuojamos naudojant TV metrus. Tai respondentams dalijami specialūs įrenginiai, fiksuojantys, kokiu metu ir kokia televizija žiūrima. Lietuvoje TV metrais televizijų žiūrimumą fiksuoja rinkos tyrimų bendrovė „SIC Gallup Media“/TNS.

To paties tinklo bendrovė šia veikla užsiima ir Estijoje. Ši šalis analoginės TV signalą išjungė šįmet liepą, tačiau televizijų auditorijos Estijoje ir toliau matuojamos naudojant TV metrus.

Tiesa, greta naudojamos ir kitos technologijos: į auditorijų tyrimus įtraukiamas interneto tinklais transliuojamos TV (IPTV) žiūrimumas; bei naudojami vadinamieji asmeniniai siųstuvai. Tai specialūs įtaisai, kurie fiksuoja, ar tyrime dalyvaujantis asmuo yra patalpoje, kai būna įjungtas televizorius.

Sklandų perėjimą prie skaitmeninės TV Estijoje užtikrinęs Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis teigia, jog skaitmeninės TV signalas, kaip ir analoginės neturi atgalinio ryšio. Taigi nepaisant skaitmeninės TV atnešamų privalumų, tyrimų metodika iš esmės liko nepakitusi – TV metrai liko ir, greičiausia, užsibus dar ilgai.

Šią vasarą Estijoje mes pirmą kartą galėjome stebėti ryškų didžiųjų kanalų žiūrimumo kritimą, tuo metu mažieji kanalai auga, – sakė J.Pihelis.Visgi J.Pihelis pastebėjo, kad TV metrai turi trūkumų, didžiausias jų – paklaidos. „TV metrai iš esmės tinka, jei dirbama su dideliais skaičiais. Atliekant detalesnį tyrimą, TV metrų gali būti per mažai ir jie neatspindi realios situacijos, ypač mažoje rinkoje“, – „15min“ sakė J.Pihelis.

Visiškai tikslūs žiūrimumo duomenys pateikiami tik IPTV atveju, kadangi tiekėjas mato, koks vartotojas kurį kanalą žiūri, mat signalas transliuojamas „individualiai“. Visais kitais atvejais (palydovinė, satelitinė, kabelinė TV ir t.t.) signalas transliuojamas „į orą“, t.y. transliuotojas ar retransliuotojas vartotojų „nemato“.

Dviratis išrastas

TNS Lietuva projektų vadovė Lina Petraitienė ragina neišradinėti dviračio. Anot jos, TV metrai kol kas yra patikimiausia priemonė televizijų auditorijoms fiksuoti nacionaliniu mastu.

„TV metrai šiuo metu pasaulyje yra labiausiai pažengusi technologija, ties ja labiausiai dirbama. Kiekviena metodologija turi savo pliusus ir savo minusus. Kiekvienu atveju yra žiūrima, kuri metodologija tinka geriausiai. TV metrai šiuo metu yra geriausia metodika nacionalinių TV kanalų auditorijų matavimui“, – „15min“ sakė L.Petraitienė.

Ji pabrėžė, jog TV metrų respondentai atspindi visą Lietuvą ne tik pagal socialines demografines charakteristikas, bet ir pagal techninius parametrus. T.y., TV metrus turi ne tik analoginę TV, bet ir kitais būdais televiziją žiūrintys gyventojai. Taip pat – ir dalis IPTV žiūrovų. Kaip keičiasi TV žiūrovų „technika“, nustatoma kasmet atliekant gyventojų apklausas.

Esant poreikiui, TNS atlieka ir smulkesnės imties tyrimus ar apklausas, pvz., apie TV žiūrimumą atskiroje vietovėje.

Didžiausias IPTV privalumas – didelė imtis ir tikslūs duomenys, paklaidos praktiškai nėra.

Tačiau L.Petraitienė pastebėjo, kad IPTV tyrimas nėra reprezentatyvus, kadangi atspindi tik tam tikro tiekėjo vartotojų pomėgius. Be to, negalima atlikti pjūvių pagal tam tikras charakteristikas, pvz., pagal amžiaus grupes.

„Jei TV metrų tyrime mes tiriame visos Lietuvos gyventojus, tai yra reprezentatyvus tyrimas, reprezentuojantis visų Lietuvos gyventojų žiūrėjimą, tai tam tikro TV tiekėjo atveju tai ir bus tik to tiekėjo abonentai. Matoma tik siaura tikslinė grupė. Be to, TV metrai tą grupę taip pat apima“, – teigė L.Petraitienė. Ji pridūrė, jog tai leidžia analizuoti tik vieno namų ūkio žiūrimumą. Jei bute gyvena vaikas, mama ir močiutė, neįmanoma nustatyti, kuris jų tuo metu žiūri televizorių.

Integruoti negali

TNS atstovė atsargiai kalbėjo apie galimybę integruoti atskirų tiekėjų turimus TV auditorijų duomenis į šios bendrovės atliekamus tyrimus. „Visiškai integruoti tų duomenų į vieną duomenų bazę, aš kalbu apie TV metrų ir IPTV duomenų integravimą, neįmanoma. Būtent dėl tos priežasties, kad tai yra visiškai skirtingos imtys“, – teigė pašnekovė.

Plačiausią IPTV tinklą Lietuvoje turi bendrovė TEO, siūlanti paslaugą „Interaktyvioji Gala“.

TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas taip pat teigia, jog IPTV žiūrimumo statistika gali nebent papildyti kitus tyrimus. Mat TEO nekaupia duomenų apie klientų demografinę padėtį – amžių, išsilavinimą, turtinę padėtį ir pan.

„Specialistams IPTV žiūrimumo duomenys gali būti naudingi norint sužinoti mažiau populiarių ar į kitus tyrimus neįtrauktų kanalų žiūrimumą. Tai padeda kurti TV programų paketus, įtraukti naujus kanalus analizuojant vartotojų poreikius. Jie gali pasitarnauti ir sociologiniams ar televizijos rinkos tyrimams, papildant jau esamus rinkoje“, – „15min“ teigė N.Ivanauskas.

Šiuo metu „Interaktyvioji Gala“ turi daugiau nei 60 tūkst. klientų visoje Lietuvoje, didžiausiame programų pakete siūloma beveik 80 TV kanalų.

„Apibendrinant esminius skirtumus nuo kitų TV žiūrovų tyrimų, galima tvirtai pasakyti, jog dėl didesnio pasirinkimo galimybių žiūrovai mažiau žiūri lietuviškus kanalus, o daugiau laiko praleidžia prie specifinio juos dominančio turinio – sporto, kelionių, madų, kulinarijos ar animacijos kanalų“, – pastebėjo N.Ivanauskas.

Kenčia didieji

Išjungus analoginę TV, dažniai, kuriais ji buvo transliuota, atsilaisvina ir gali būti naudojami skaitmeninei TV perduoti. Į vieną analoginės TV dažnį galima „įdėti“ iki 10 skaitmeninių kanalų. Jie gali būti tiek nemokami, tiek mokami.

Taigi pereinant prie skaitmeninės TV, televizijų kanalų pasiūla žiūrovams gali išaugti dešimtimis kartų.

TEO LT nuotr./Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis.
TEO LT nuotr./Estijos Ekonomikos ir komunikacijų ministerijos Skaitmeninės televizijos komisijos direktorius Juris Pihelis.

Tai ne itin patinka didžiosioms televizijoms, mat jei anksčiau mažuosiuose miestuose ar rajonuose analoginiu signalu buvo transliuojami vos keli nacionaliniai kanalai, tai perėjus prie skaitmeninės TV konkurentų gretos smarkiai išauga.

Tas pastebėta ir Estijoje. „Šią vasarą mes pirmą kartą galėjome stebėti ryškų didžiųjų kanalų žiūrimumo kritimą, tuo metu mažieji kanalai auga. Prieš kelerius metus TV3 buvo žiūrimiausia televizija. Dabar ji prarado daugiausia. Visgi jos dukterinės televizijos TV6 žiūrimumas išaugo iki maždaug 6 procentų. Mažieji kanalai pagaliau gauna apčiuopiamus skaičius“, – teigė J.Pihelis.

Anot jo, ir kitų šalių patirtis rodo, kad pereinant prie skaitmeninės TV, didžiųjų televizijų žiūrimumas krenta vidutiniškai 4-6 procentais, nors užfiksuojama ir skaudesnių „nuopolių“.

Komentarai
Temos TV, Televìzija
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT