Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tamsioji technologijų pusė: ar technologijos gali pražudyti žmoniją?

Kompiuterinės smegenys
123rf.com nuotr. / Kompiuterinės smegenys
Šaltinis: Technologijos.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tikėdami, kad tai, kas turi pradžią, turi turėti ir pabaigą, žmonės nuo seno konstruoja pasaulio pabaigos modelius. Vieni laukia kol išsipildys didžiųjų pasaulio pranašų vizijos ir žmoniją pražudys musulmonai, kiti tiki, kad mus ištiks kosminės ar gamtinės katastrofos, na, o dar kiti, ypač šiuo metu, baiminasi Rusijos ekspansijos. Tuo tarpu į tinklalapio debate.org klausimą: „ar technologijos mus sunaikins?“ net 63 procentai atsakiusiųjų baiminasi, kad taip.

Didelė priklausomybė nuo technologijų naikina kritinį žmonių mąstymą, keičia bendravimo modelius, okupuoja mūsų darbo vietas. Nauji įrenginiai neretai tiesiog ima mąstyti už mus. Bet ar technologijos, kurios iš pirmo žvilgsnio palengvina mūsų gyvenimą, kėsinasi jį ir sunaikinti?

Techradar.com išskiria 11 technologijų, dėl kurių verta susirūpinti. Viena jų – robotai daktarai. Tai ne ateities vizija, jie jau gydo žmones. Pasaulyje šiuo metu egzistuoja apie 2500 „Da Vinci“ robotų chirurgų, kurie per metus atlieka apie 200 000 procedūrų. Šie gydytojai yra tikslesni nei tikri chirurgai, palieka mažesnius randus, sutrumpina pasveikimo laikotarpį ir sumažina tikimybę, kad paciento organizme bus paliktas laikrodis ar koks kitas daiktas. Tačiau ar būtent dėl šių savybių žmonės nepraras gebėjimo chirurgines operacijas atlikti patys savo rankomis?

Kaip „Da Vinci“ robotas veikia galite pamatyti tolesniame video:

Nors robotas nėra visiškai savarankiškas, šio klausimo sprendimas išlieka ateities tobulinimo planuose. Vienas iš galimų tobulinimo variantų galėtų būti integravimas su „IBM Watson“ – dirbtinio intelekto kompiuterine programa, sugebančia atsakyti į natūralia kalba užduotus klausimus. Ši programa yra treniruojama analizuoti simptomus ir nustatyti tikslią diagnozę. Vis dėlto baiminamasi dėl programos tikslumo (klaidos pasekmes galite tik įsivaizduoti). Taip pat tikimasi, kad robotas bus tikslesnis nei „Google“ paieška.

Pasaulyje šiuo metu egzistuoja apie 2500 „Da Vinci“ robotų chirurgų, kurie per metus atlieka apie 200 000 procedūrų.

Su robotais gydytojais neprasilenkia ir baimė dėl dirbtinio intelekto pritaikymo perspektyvų. Baiminamasi, kad jis taps protingesnis už žmogų ir supras, kad geriausias būdas apsaugoti planetą yra tiesiog... atsikratyti žmonių. Kembridžo universitetas nelaukia kol grėsmė ateis ir jau įsteigė centrą, skirtą egzistencinės rizikos tyrimams.

Šių tyrimų pagrindinis objektas yra būtent dirbtinis intelektas, rašo portalas thatsreallypossible.com. Tinklalapis aprašo netgi šios technologijos galimą veiksmų scenarijų. Remiantis juo, potenciali grėsmė yra dirbtinio intelekto ribotas gebėjimas mąstyti. Tokiu atveju jis prieštarautų visoms nuomonėms ir požiūriams, kurie nesutampa su jo, netgi jei tos kitos nuomonės iš tiesų būtų racionalesnės ir teisingesnės. Visas kitas ideologijas dirbtinis intelektas imtų laikyti grėsme. Na, o jeigu žmonija nesutiktų jų keisti – iškiltų karo grėsmė. Jo metu dirbtinis intelektas, pasinaudodamas duomenų bazėmis, imtų kontroliuoti viską, ką žinome. Imtų valdyti mūsų automobilius, buitinę techniką, elektros stotis, ryšių, ginklų sistemas. Tokiu atveju žmonija sugrįžtų į viduramžius arba apskritai būtų sunaikinta.

Bepiločiai automobiliai ir išmanieji „Google“ akiniai – taip pat yra potencialus ateities pavojus šiuolaikiniams vartotojams. Nors teigiama, kad kompiuterizuoti žmogaus-vairuotojo nereikalaujantys automobiliai yra kur kas saugesni ir draugiškesni gamtai nei vairuojami žmonių, nuošalyje nepaliekamos ir abejonės. Būgštaujama, kad tik laiko klausimas, kada tokia mašina atsitrenks į autobusą, pilną žmonių. Taip pat manoma, kad tai gali tapti puikus būdas, manipuliuoti žmonių gyvybėmis. Na, o jeigu šios mašinos mūsų nepribaigs, tai „Google“ akiniai tikrai padarys galą, rašo portalas techradar.com. Kai šis kūrinys pradės rodyti skelbimus ir reklamas, kuriose bus naudojami visi įmanomi triukai tam, kad atkreiptų mūsų dėmesį, taps sunku susikoncentruoti ties kitais užsiėmimais. Galbūt, dėl tokiu būdų nulemtos koncentracijos stokos, galimi tokie nelaimingi „finalai“ kaip vyrukui šiame humoristiniame (bet kartu ir priverčiančiame susimąstyti) vaizdo klipe:

Kitas dalykas, kurio taip pat turėtumėme baimintis, yra nanotechnologijos ir 3D spausdintuvai. Anot portalo thatsreallypossible.com, šios nanostruktūros, 50 tūkstančių kartų mažesnės už plauko plotį, nesuvokiamai pakeis mūsų pasaulį. Numatoma, kad pasitelkus šią technologiją bus galima išgydyti bet kokią ligą ar net senėjimą, ji nutrauks ir mūsų priklausomybę nuo Žemės teikiamų dujų, anglies ar naftos išteklių. Taip pat, jos dėka, galėsime naudotis 3D spausdintuvais, kuriais sukursime bet ką, ko norime, visiškai nuo nulio. Viskas, ką dabar žinome, pastebimai sustiprės nanotechnologijų dėka.

Tačiau kaip šios technologijos, atrodančios neįtikėtinai šauniai, gali sunaikinti mus? Vienas iš ankstyviausių ir paprasčiausių scenarijų – pasyvių nanodarinių gebėjimas pereiti per hematoencefalinį barjerą. Šis barjeras yra glaudus ląstelių sluoksnis, kuris apsaugo mūsų smegenis nuo paprastų cheminių medžiagų ir mikroorganizmų, kurie gali pakenkti svarbiausiam už organizmo funkcijas ir mąstymą atsakingam organui. Tokių nanodalelių atsiradimas suteikia galimybę kurti naujas biologinių ir cheminių ginklų formas, kurios pažeistų tik smegenis ir nieko daugiau, o valdžios institucijoms ir kriminalistams būtų sunku jas aptikti. 

Vis dėlto tai nesukels rizikos mūsų egzistencijai tol, kol šios formos nebus „užkrečiamos“ ar platinamos kitais masiniais būdais. Kur kas pavojingesnės yra aktyviosios nanodalelės, kurios, iš esmės, yra mažyčiai nanorobotai, užprogramuoti specifinėms užduotims atlikti. Pavyzdžiui, atakuoti konkrečias medžiagas – vandenį, metalą, vidaus organus ar tam tikras DNR sekas. Tokiu būdu būtų labai lengva susidoroti net su žmonijos egzistencija.

Nors biotechnologai sukuria vaistų nuo tokių ligų kaip cistinė fibrozė, AIDS ar vėžys, o kai kurie įsivaizduoja, kad ateityje, pasinaudojus šiomis technologijomis, bus įmanoma netgi tapti nemirtingais, yra ir kita, ne tokia šauni medalio pusė. Su galimybe perprojektuoti savo biologiją koja kojon žengia ir galimybė ją sunaikinti. Realybė yra ta, kad bet kokia įsivaizduojama liga gali būti sukurta panaudojus biotechnologijas, o jų kūrėjai gali pasiekti bet kokią auditoriją. Pavyzdžiui, veikiant lytinius organus, sunaikinti žmonijos gebėjimą daugintis arba sukurti ligą, kuri žudytų tik žmones iki tam tikro amžiaus, žmones, priklausančius tam tikrai etninei grupei ar konkrečiai lyčiai. Kai kurie mano, kad manipuliuojant genetika, ateityje bus įmanoma sukurti ir zombius, kol kas egzistuojančius tik kino filmuose.

Kad ir kaip grėsmingai ir bauginančiai atrodo visi šie scenarijai, vargu ar įmanoma sustabdyti technologijų plėtrą. Futuristas Ray'us Kurzweilas prognozuoja, kad apie 2045 metus dirbtinis intelektas aplenks žmogiškąjį. Jo nuomone, nebeliks skirtumų tarp žmogaus ir mašinų, na, o toks pasaulis bus tiesiog pasmerktas. Jei autorius teisus, tai apie 2050 žmonijos apskritai nebeliks, prognozuoja portalas techradar.com.

Technologijos.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT