S.Soluro nuomone, Šveicarijos laikrodžių industrijos produktai yra juvelyriniai šedevrai, kurie niekuomet nesensta. O net ir įdėjus puikiausiai veikiantį elektroninį įrenginį į auksą, jis juvelyriniu šedevru netaps, nes taps laikinas.
„Juvelyriniai šedevrai perduodami iš kartos į kartą. Kada buvo paskutinis kartas, kai jūsų tėtis sakė: „Imk mano „Windows Vista“ kompiuterį ir duok savo sūnui, – duodamas interviu 15min.lt šmaikštavo S.Soluras. – Jeigu technologijų industrija nori skverbtis į madą, ji turi gaminti labai gražius įrenginius, priešingu atveju įrenginiai liks nepastebimi. Jeigu norite į gražų produktą įdėti technologijas, tai turite daryti labai atsargiai, technologijos turi būti lengvai išimamos ir keičiamos.“
– Kodėl Šveicarijos laikrodžių gamintojams išmanus „Apple“ laikrodis nėra iššūkis?
– Mada yra žmonių būdas išreikšti save, ji labai individuali, o patys brangiausi laikrodžiai dažnai yra ypatingų progų dovanos, dovanojamos per vestuves ir perduodamos iš kartos į kartą. Tai – nesenstantis dalykas, o jei į jį įdedate technologijas, technologijos ilgai negyvena. Dauguma didžiųjų laikrodžių gamintojų kuria tai, kas gražu ir nesenstama, o stiklo ir elektronikos derinio, kuris tik praplečia telefono galimybes, laikas suskaičiuotas.
– Tačiau „Apple“ turi inovatyvią kultūrą, stiprų prekės ženklą ir puikiu dizainu pasižyminčius produktus. Ar šveicariškų laikrodžių gamintojai neturėtų dėl to baimintis?
„Apple“ parduos labai daug laikrodžių. „Apple“ buvo ta bendrovė, kuri patvirtino, kad išmaniųjų laikrodžių rinka iš tiesų egzistuoja.
– „Apple“ parduos labai daug laikrodžių. „Apple“ buvo ta bendrovė, kuri patvirtino, kad išmaniųjų laikrodžių rinka iš tiesų egzistuoja. Iki tol visos įmonės laukė ir galvojo, ar jį verta gaminti.
Lygiai taip pat, kaip IBM atvėrė kompiuterių rinką, „Apple“ atvėrė išmaniųjų laikrodžių rinką. Bet tai anaiptol nereiškia, kad senos mados dings ir kad prabangūs laikrodžiai išnyks. Žinoma, bus šiokia tokia rinkos dalis, kurią „Apple“ atims, tačiau ji nebus reikšminga.
– Daugelis technologijų ekspertų išmaniuosius laikrodžius kritikuoja, kad jie turi per daug funkcijų ir netarnauja žmogui – žmogus turi tarnauti jiems. Koks turi būti geras išmanusis laikrodis?
– Šiuolaikiniai žmonės visiškai neturi laiko, jų dėmesys kas akimirką krypsta vis kitur. Jūsų įsitraukimas į išmanų įrenginį labai priklauso nuo jo dydžio – kuo mažesnis ekranas, tuo mažiau į jį žiūrite. Dažnai keliauju ir oro uostuose pastebiu, kaip vyrai eina į tualetus įsmeigę akis į telefoną net nepakeldami akių. O išmanieji laikrodžiai turi mažus ekranus, į juos reikia dar labiau koncentruoti dėmesį.
Tačiau vien didesnis laikrodžio ekranas nedaro jo geresniu. Aš manau, kad svarbu ne tai, kiek funkcijų į laikrodį įdedate, bet ką įdedate, o taip pat ir tai, ko – ne. Juk niekas nenori ant rankos dėvėti didelio nestilingo įrenginio.
– Kaip manote, ar išmanusis laikrodis ateityje galėtų visiškai atstoti išmanųjį telefoną?
Sujungti technologijas į vieną yra puiki patirtis, bet tai reikia daryti labai atsargiai. Kam jums dar vienas produktas, kurį reikės be perstojo krauti?
– Šiandien išmanieji laikrodžiai dar nepasiekė tokio lygio, kad jų baterijos laikytų bent kaip telefonų. Tačiau ateityje baterijos bus talpesnės, į juos galėsime įdėti vis daugiau funkcijų ir jie galės pakeisti telefonus.
Sujungti technologijas į vieną yra puiki patirtis, bet tai reikia daryti labai atsargiai. Kam jums dar vienas produktas, kurį reikės be perstojo krauti? Daug „iPhone 5“ savininkų nešiojasi papildomas krovimo priemones išmaniajam telefonui, o jei dabar išmanus laikrodis taps vieninteliu jūsų įrenginiu, turėsite nešiotis krovimui skirtą rankinę.
– Kaip manote, kaip per artimiausius penkerius metus pasikeis dėvimų išmaniųjų technologijos?
– 2008 m. buvo recesija, bet kaip tik tuo metu mobiliosios komunikacijos šovė į viršų – 7 mlrd. gyventojų turinčiame pasaulyje jau yra 6,5 mlrd. mobiliųjų vartotojų. Vėliau išpopuliarėjo socialiniai tinklai, po to – debesų kompiuterija. Visa tai įvyko vos per penkerius metus.
Prieš tai perversmas buvo tik 2001 m., kurį sukėlė internetas, o dar prieš tai – tik 1950 m., kurį sukėlė televizija. Viskas keičiasi milžinišku greičiu ir per penkerius metus matysime nuostabių dalykų ir fenomenalių technologijų, kurios sujungs išmaniuosius dėvimus įrenginius, automobilius ir daug kitų dalykų.
– O kaip išmaniosios technologijos vystysis Lietuvoje?
– Lietuva – moderni šalis, čia daugėja kapitalo, žiūrėdamas į konferencijoje esančių žmonų entuziazmą manau, kad visoms Baltijos šalims seksis puikiai.
