Rizikos žinomumas ir saugumo priemonių naudojimas
Lietuvos vartotojų instituto atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti kaip vartotojai supranta riziką, kylančią atsiskaitant negrynaisiais pinigais bei kokių saugumo priemonių imasi, parodė, jog vartotojai saugo savo asmens duomenis, stengdamiesi riboti jų pateikimą internete (52 proc.), naudoja antivirusines programas, ugniasienes (50 proc.), o 34 proc. teigė, kad net vengia atsiskaitinėti internetu. Tik 8 proc. nurodė, jog jie nenaudoja jokių priemonių savo asmeninei informacijai apsaugoti, nes nieko apie tai nesupranta.
Lietuvos vartotojų instituto išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad tarpe grėsmių, dažniausiai kylančių internete, 72 proc. respondentų įvardino tapatybės vagystes, 70 proc. – elektroninius laiškus, kurių pagalba išgaunami slaptažodžiai, 67 proc. – nepageidaujamus laiškus (spam), 76 proc. – kompiuterinius virusus.
Kaip parodė tyrimas, rizikos internete žinomumas labiausiai priklauso nuo respondentų amžiaus – daugiausia žino jauniausiai amžiaus grupei priklausantys respondentai, gerokai mažiau – vyriausieji respondentai.
Kaip parodė tyrimas, rizikos internete žinomumas labiausiai priklauso nuo respondentų amžiaus – daugiausia žino jauniausiai amžiaus grupei priklausantys respondentai, gerokai mažiau – vyriausieji respondentai.
Neturėdami pakankamai žinių apie galimas grėsmes internete bei nenaudodami saugumo priemonių, vartotojai gali patirti finansinių nuostolių, pvz., kompiuterinių virusų pagalba surinkta svarbi asmeninė informacija, nepageidaujamuose laiškuose atsiųstos nuorodos su suklastotais bankų ar kitų mokėjimus vykdančių įstaigų tinklalapiais, pavogta tapatybė gali sudaryti sąlygas sukčiavimui atsiskaitant negrynaisiais pinigais.
Tapatybės vagysčių sukčiavimas ir asmens duomenys
Atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų atskleidimas internete, sudaro galimybes sukčiams jais pasinaudoti atliekant mokėjimus, tyrime buvo domimasi kaip vartotojai supranta kas yra asmens duomenys. Dažniausiai respondentai prie asmens duomenų priskyrė asmens kodą (95 proc.), vardą ir pavardę (77 proc.), mokėjimo kortelės duomenis (59 proc.), tuo tarpu telefono numerį – 37 proc., nuotraukas – 26 proc., elektroninio pašto adresą – 18 proc., tėvo vardą – 17 proc. Taigi, šie tyrimo duomenys rodo, kad vartotojai nėra pakankamai susipažinę su asmens duomenų sąvokos turiniu, ir tai gali būti viena iš priežasčių, lemiančių per didelį duomenų atskleidimą internete, tuo sudarant galimybes sukčiams juos pasisavinti, o vėliau ir panaudoti finansiniams nusikaltimams elektroninėje erdvėje atlikti.
Iš kitos pusės, tyrimo respondentai teigė, kad su piktnaudžiavimo panaudojant asmens duomenis atvejais, kuomet svetimas asmuo pasinaudojo mokėjimo kortele, išgrynino pinigus iš bankomato, paėmė paskolą kito asmens vardu, susidūrė itin retai (iki 2 proc.).
Atsiskaitydami internete netikrina svetainių saugumo
Didžioji dauguma respondentų (78 proc.) nenaudoja savo mokėjimo kortelių atsiskaitymui internetu už prekes ar suteiktas paslaugas. Dažniau mokėjimo kortele atsiskaitymui internetu naudojasi jaunesni tyrimo dalyviai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausias pajamas gaunantys asmenys, didmiesčių gyventojai.
Trečdalis (33 proc.) apklaustųjų atsiskaitydami internetu jaučiasi nesaugiai, tačiau didžioji dauguma (76 proc.) respondentų prieš atsiskaitydami internetu netikrina svetainės saugumo.
Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji abejoja savo kaip vartotojų teisėmis atgauti pinigus, jeigu prarasta kortele atsiskaito svetimas asmuo.
Abejoja vartotojų teisėmis
Tyrimo metu paaiškėjo, jog apklaustieji abejoja savo kaip vartotojų teisėmis atgauti pinigus, jeigu prarasta kortele atsiskaito svetimas asmuo. 42 proc. apklaustųjų linkę manyti, jog tokiu atveju pinigų atgauti be teismo neįmanoma. 35 proc. galvoja, jeigu nėra asmens, praradusio mokėjimo kortelę tyčios, galima atgauti dalį pinigų ir be teismo, o 34 proc. laikosi nuomonės, jog netyčia praradus mokėjimo kortelę ir svetimam asmeniui ja atsiskaičius, kortelės savininkas turi teisę be teismo atgauti visus pinigus.
Bankui nesutikus kompensuoti svetimo asmens išleistos sumos, panaudojus prarastą mokėjimo kortelę, dažniausiai būtų kreipiamasi į policiją (53 proc.). 15 proc. nurodė, jog pirmiausia kreiptųsi į teismą, 12 proc. – į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai
Atsiskaitymas internete: sukčiai nusiperka arba pavagia kitų asmenų mokėjimo kortelių numerius bei slaptažodžius bei, juos naudoja pirkdami internetu, o taip pat nuimdami pinigus nuos sąskaitos.
Pinigų išgryninimas: nusikaltėliai naudoja suklastotus mokėjimo kortelių duomenis, įrašytus į vadinamąjį „baltą plastiką“ bei taip išgrynina pinigus iš bankomatų.
Mokėjimo kortelių duomenų vagystės: prie bankomato nusikaltėliai nelegaliai prijungia įrenginius, kurie nuskaito svetimų mokėjimo kortelių duomenis. Gavę šiuos duomenis, sukčiai su jais atlieka neteisėtus sandorius internetu.
Telefoninis sukčiavimas: nusikaltėliai prisistato pvz. darbdaviu, valstybinių institucijų atstovu ir išvilioja prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis.
Didelė dalis nusikaltimų padaroma dėl pačių mokėjimo kortelių savininkų neatsakingo elgesio su asmens duomenimis: PIN kodai saugomi kartu su kortele vienoje piniginėje, kortele leidžia naudotis kitiems asmenims, neužblokuoja kodo vagystės atveju, atvirai siunčia PIN kodą el. paštu arba trumpaisiais pranešimais (SMS) ir pan.
Bene daugiausia nusikalstamų veikų atsiskaitant negrynaisiais pinigais yra padaromos internete. Pažymėtina, kad dar prieš du metus pusė visų bandymų atlikti nusikalstamas operacijas pasinaudojant mokėjimo kortelėmis buvo atliekama bankomatuose arba prekybos vietose.
