Psichologo A.Kalugino teigimu, tragedijos suartina lietuvius, tačiau aklas noras keršyti rodo, jog didžioji dalis visuomenės nepasitiki teisėsaugos sistema ir politikais. Pasak jo, tokie žiaurūs ir beprasmiai nusikaltimai yra visuomenės nusivylimo ir padidėjusios agresijos simptomai.
– Pastaruoju metu du tragiški įvykiai sukrėtė Lietuvą. Ar prasidėjusios kalbos apie mirties bausmę rodo visuomenėje gyvą principą „akis už akį“?
Pirmoji psichologinė reakcija į tokius įvykius yra agresija
Pirmoji psichologinė reakcija į tokius įvykius yra agresija. Žmonėms kyla baimė ir nesaugumo jausmas. Iš čia atsiranda mintys apie kerštą, prasideda kalbos apie mirties bausmę. Tai kontragresija, arba noras į smurtą atsakyti smurtu.
Tokią žmonių reakciją lengva suprasti, nes nusikaltimai iš tiesų yra labai kraupūs. Kita vertus, visuomenėje kylanti agresijos banga prasidėjo ne dėl kelių didelį atgarsį sukėlusių nusikaltimų, bet dėl bendros situacijos šalyje ir žmonių savijautos gyvenant joje.
– Prieš dvejus metus Norvegijoje įvykdytas didžiausias teroristinis aktas šalies istorijoje, už kurį Andersui Breivikui skirta 21 metų laisvės atėmimo bausmė su galimybe ją pratęsti iki gyvos galvos. Nepaisant to A.Breivikui leista studijuoti Oslo universitete, o jis pats nevengia pasiskųsti nepakankamai patogia kamera. Ką tai sako apie visuomenės tolerancijos lygį?
– Mūsų visuomenė visai ne tokia, kokia yra Norvegijoje. A.Breiviko sąlygos kameroje yra geresnės nei dalies mūsų šalies žmonių, gyvenančių laisvėje. Žinoma, Lietuvoje tokia situacija būtų netoleruojama. Ir ne tik todėl, kad Lietuvoje tokių kalėjimų neturime, bet todėl, kad skiriasi visuomenės mentalitetas.
Andersas Behringas Breivikas Oslo teisme |
Empatiško išgyvenimo lygis Lietuvoje yra labai stiprus. Lietuva yra maža tauta ir mes susivienijame, kai kitiems žmonėms atsitinka baisi nelaimė. Nors ir sakoma, kad lietuviai džiaugiasi, kai dega kaimyno namas, bet tai netiesa.
– Ar psichologinė pagalba nusikaltimų aukoms Lietuvoje prieinama?
Lietuva yra maža tauta ir mes susivienijame, kai kitiems žmonėms atsitinka baisi nelaimė.
– Tokiais atvejais psichologinė pagalba būtina. Ją turi teikti ir specialistai, ir artimieji. Būtų galima steigti savipagalbos grupes, kurios labai populiarios JAV. Tokia pagalba turėtų būti skirta ne tik artimiausiam aukos ratui, bet ir kitiems žmonėms, kuriuos nusikaltimas skausmingai paliečia.
– Ar tokiose tarnybose kaip Bendrasis pagalbos centras turi budėti psichologai?
– Prieš dvejus metus aš pats kalbėjau su šia tarnyba ir siūliau jiems organizuoti mobilų psichologinės pagalbos būrį. Psichologai galėtų padėti ne tik nukentėjusiems asmenims, bet ir operatoriams. Šią iniciatyvą pradėjome kartu su organizacija Raudonasis Kryžius, tačiau ji iki šiol palaikymo nesulaukėme.
– Ką tokie žiaurūs nusikaltimai pasako apie dalies žmonių psichologinę būseną? Ar tai tik atsitiktinumas?
– Kaip klinikinis psichologas galiu pasakyti, kad tokie nusikaltimai yra visuomenės nepasitenkinimo simptomai, jie atskleidžia žmonių neviltį ir nusivylimą esama situacija, kas gimdo agresiją.
Tomo Markelevičiaus nuotr./Įtariamasis Julius Jokubaitis Panevėžio teisme |
Kita problema – alkoholis. Manau, kad Lietuvoje jis per laisvai prieinamas jaunimui. Reiktų galvoti apie jo ribojimą. Kitą vertus, Lietuva – ne Švedija, kur devynių milijonų gyventojų šalyje yra tik 700 vietų, legaliai parduodančių alkoholinius gėrimus. Lietuvoje vien apribojimais problemos neišspręsi, nes žmonės ims gerti pilstuką.
– Socialiniuose tinkluose teko skaityti kai kurių politikų pareiškimus, jog žmonės galėtų imtis linčo teismo ir patys nubausti kraupaus nusikaltimo vykdytojus. Kaip mūsų sąmonę veikia tokios kalbos?
– Visuomenėje gajus noras keršyti yra nepasitikėjimo valdžia ir teisingumo sistema apraiška. Tačiau prie jo prisideda ir patys politikai savo populistiniais raginimais. Tai valstietiškas mąstymas, kad problemą galima išspręsti ne įstatymais ir teismais, o šakėmis. Tokie politikų raginimai išbalansuoja tautą ir įneša sumaištį.
Visą pokalbį galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“