Šioje plokštelėje išgraviruota kito, prieš 80 metų įvykusio, legendinio „Lituanikos“ skrydžio autorių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno testamente įrašytas palinkėjimas. Be to, kartu su ja į kosmosą pirmą kartą bus pakeltas ir Lietuvos simbolis – gintaro gabalėlis.
 |
| Jono Klėmano nuotr./Palydovo „LitSat-1“ išlydėtuvių į Hjustoną akimirka |
Palydovo projekto techninis vadovas, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, dėdamas plokštelę į palydovą atkreipė dėmesį, kad nors renginio metu rankose palaikyti palydovą ir pačiupinėti plokštelę buvo leidžiama visiems norintiems, į kosmosą jis keliaus tik visiškai išvalytas ir sterilus. Į Hjustoną atvykęs palydovas turės praeiti ir specialius mechaninius bei cheminius testus, kurie patvirtins, jog palydovas ir jo komponentai nekelia jokio pavojaus Tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems žmonėms.
„Projekto metu užmegzti ryšiai ir vykstantis bendradarbiavimas su kosmines mažųjų palydovų programas vykdančiomis institucijomis JAV leidžia universitetui ruoštis ir naujiems projektams. Be šio palydovo kūrimo metu praeitų procedūrų, dokumentacijos etapų bet kokios ateities ambicijos šioje srityje būtų sunkiai įgyvendinamos“, – kalbėdamas susirinkusiesiems apie tai, kokiais šio projekto rezultatais mokslo bendruomenė ir technologinius mokslus studijuojantis jaunimas naudosis jau dabar, sakė KTU Rektorius Petras Baršauskas, pirmiausia galvoje turėdamas 2015 metais planuojamą pjezo reakcijos įrangos eksperimentą kosmose.
„Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasisekimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais!“ – tokiais S.Dariaus ir S.Girėno testamento žodžiais „LitSat-1“ išlydėtas neatsitiktinai: šio legendinio skrydžio atminimui dedikuotas „Misija Lituanica 80“ pavadintas palydovo projektas.
