Ar po dvidešimties metų Lietuvos mados pasaulyje jaučiatės įvertinti, ar giliai kirbančios ambicijos vis neduoda ramybės?
Kas iš to, kad esame žinomi ir įvertinti? Svarbiausia, kad jaučiuosi normaliai, nes žinau, ko tikėtis. Maža šalis, maža rinka, užsistovėjusi lyg kūdra, kurioje kapanojiesi kaip išmanai. Lietuvoje viskas įmanoma, kaip ir bet kur kitur, tik reikia daugiau pastangų.
Kaip manote, kas tą užsistovėjusį vandenį galėtų išjudinti?
Niekas neišjudins, reikia judėti pačiam. Negali gyventi tikėdamasis, kad vieną dieną Lietuvoje atsiras daugiau žmonių, turinčių išlavintą skonį. Kai nepuoselėji iliuzijų, lengviau gyveni. Svarbiausias dalykas, ko reikia lietuvių madai, – investicijos ir investuotojų kantrybė. Mados versle pelnas ateina po kelerių metų, per kuriuos turi dalyvauti tarptautinėse parodose, pristatyti kolekcijas mados sostinėse. Kiekvienas pasirodymas kas pusmetį atsieitų po 100 000 eurų, o reikėtų mažiausiai penkių, be garantijos, kad sulauksi pasisekimo.
Žinių, kaip parduoti drabužius, mano kartos dizaineriams pakanka, tetrūksta pinigų.
Kokiu tikslu ryžotės lankyti Mados akademijos organizuojamus tarptautinius kursus profesionalams apie mados kompanijos įvaizdžio formavimą?
Įdomu. Nors mokytis gali visaip: štai į Vilnių buvo atvažiavęs dizaineris Paulas Smithas, dvi dienas kartu vaikščiojome, blynus valgėme, alų gėrėme ir iš jo gavau visą informaciją, kuri man buvo reikalinga. Svečias mielu noru dalijosi patirtimi ir žiniomis. Madoje daug kas priklauso nuo atsitiktinumų, žmogaus charizmos, gebėjimo bendrauti. Tai, kad esame populiarūs, mūsų kolekcijos lemia iki 50 procentų, visa kita – asmenybė. Privalai turėti ką pasakyti ne tik apie madą, nes žmonės perka ne tavo sukurtą drabužį, bet filosofiją.
Ar savo veiklos pradžioje, prieš dvidešimt metų, turėjote kokį nors verslo planą?
Iš pradžių visi dirbome vadovaudamiesi intuicija. Tada vadinamoji mados industrija šalyje tik kūrėsi, tačiau viskas atrodė daug šviesiau. Be to, net ir dabar daugelis lietuvių dizainerių dirba intuityviai, nes sėkmės taisyklių nėra. Iš užsienio atvažiavęs dėstytojas nepasakys, ką daryti, kad dirbtum sėkmingai. Bet išgirsti, sužinoti, kas ir kaip vyksta normalioje mados pramonėje, visada pravers. Esame dirbę ne su vienu profesionalu, turėjome savo spaudos biurą Paryžiuje. Daug kartų kūrėme įvairias veiklos strategijas, jas retsykiais reikia keisti. Bet iš esmės yra du keliai: arba pardavinėsi tai, kas paklausu, bet aukosi kūrybiškumą, arba stengsiesi įsiūlyti tai, ką kuri nuoširdžiai. Man pasisekė daryti tik tai, ko tikrai noriu: siekiu, kad būtų įdomu kam nors, o ne visiems.
Ar drabužių dizaineriui Lietuvoje labiau praverstų vadybos žinios, ar tiesiog geras vadybininkas?
Juk mes patys esame vadybininkai: patys šokame, patys dainuojame, grojame ir bilietais prekiaujame. Žinių, kaip parduoti drabužius, mano kartos dizaineriams pakanka, tetrūksta pinigų. Aišku, būtų gerai, jei atsirastų geras vadybininkas... Esu tikras, kad taip ir įvyks, tik man jau turbūt bus šešiasdešimt metų. Bet ir tai būtų puiku – išgyvenčiau antrąją jaunystę. Vaikas gimė perkopus 45-erius – su juo puikiai susitvarkau, taigi susidoročiau ir su senatvėje užklupusia sėkme. Kadangi Lietuvoje viskas vyksta pavėluotai, tai pavėluotai ir senstame...
Prisimenate geriausią profesinę pamoką?
Geriausias mokytojas – intuicija. Reikia gebėti pajausti ir tai, kas svarbiausia, – žmones. Versle esminis dalykas yra psichologija.
Kaip manote, mada – menas ar verslas?
Ir menas, ir verslas. Čia panašiai kaip ir tapyboje: būtų gerai, kad dailininkas išgyventų iš savo paveikslų, kad pusę dienos jam nereikėtų dirbti staliumi.
Čia panašiai kaip ir tapyboje: būtų gerai, kad dailininkas išgyventų iš savo paveikslų, kad pusę dienos jam nereikėtų dirbti staliumi.
Ar vis dar turite neišsipildžiusių rožinių svajonių? Pavyzdžiui, kaip juokiatės, A&V logotipu nusagstyti Europą?
Nėra ką svajoti: duokite 10 milijonų eurų, ir juo mirgės visa Europa. O šiandien realybė tokia, kad aš esu labiau žinomas nei mūsų logotipas. Svajones sieju ne tik su mada. Sėkmės istorijomis netikiu, nes dauguma jų sukurtos viešųjų ryšių agentūrų. Realybėje į tikslą veda maži žingsneliai. Pasakų fėja neturi nieko bendra su mados verslu.
Aleksandras Pogrebnojus naujų kūrybinių ir verslo idėjų semsis Mados akademijos organizuojamame tarptautiniame seminare profesionalams „Įvaizdžio vadyba. Kaip kurti įvaizdį siekiant geriausio rezultato“, kurį ves Florencijos mados instituto „Polimoda“ lektorė Paola Maria Russo. Daugiau informacijos tinklalapyje www.madosakademija.lt.
