Pati Maltos bišono veislės šunį namuose auginanti D.Tamošiūnaitė tikina norinti padėti visiems beglobiams, tačiau apgailestauja, kad negali to padaryti – jos dukra Adelė yra alergiška gyvūnams, ir po namus lakstantis baltapūkis šunelis tapo išimtimi iš taisyklės. Jos rankose nuotraukoje matomas katinas drauge su D.Tamošiūnaite namo negrįžo – liko gyventi globos namuose.
„Jei tik galėtume, augintume daug gyvūnų, tačiau Adelė yra alergiška gyvūnams. Net kai būname svečiuose pas ką nors, kas augina katiną, jos alergija smarkiai paūmėja“, – Žmonės.lt pasakoja D.Tamošiūnaitė.
Gyvūnas namuose neturi būti „visoks koks ir už brangiai“. Svarbiausia, kad jis būtų draugas.
Anot jos, net ir namo parsivežus šunį buvo smarkiai rizikuojama dėl Adelės sveikatos: „Kai priglaudėme šuniuką, gydytojai mus smarkiai išpeikė, kad taip pasielgėme nepaisydami Adelės alergijos, rizikavome. Tačiau priimdami šuniuką į savo namus norėjome tikėti, kad viskas bus gerai – patikėjome internete rasta informacija, kad jis – tinkamas auginti alergiškiems žmonėms.“
Maltos bišoną D.Tamošiūnaitė augina jau dvejus metus. „Nors jis nėra iš globos namų, tačiau su savo šeimininkais jam gyventi nepavyko. Nenoriu ko nors įžeisti sakydama, kad jiems buvo nereikalingas... Tiesiog ten buvo nesusipratimas. Kai šunelis atkeliavo pas mus, jam buvo vieneri metai“, – pasakoja D.Tamošiūnaitė.
Ji džiaugiasi, kad Adelės sveikata dėl augintinio nesuprastėjo. Vis dėlto kitam gyvūnui bent kol kas jos namuose vietos neatsiras. „Mūsų šuo – lygiavertis šeimos narys. Tačiau katinėlį laikyti vargu ar galėtume – taip jau susiklostė situacija, kad šiuo metu katės gali būti tik mano fotosesijų draugės“, – apie drauge įsiamžinusį katiną sako D.Tamošiūnaitė.
Moteris ragina aplinkinius suprasti, kad gyvūnas namuose nėra daiktas – jis reikalauja meilės, rūpesčio, dėmesio: „Svarbu suvokti, kad šuniukas nėra daiktas – nepadėsi jo į šoną ir nepasakysi, kad nebenori. Būtų skaudu turėti gyvūną ir vėliau jo atsisakyti dėl Adelės alergijos paūmėjimo. Taip žaisti su gyvūnais negalima.“
O tiems, kas norėtų šeimos ratą praplėsti ir džiaugtis nauju augintiniu, D.Tamošiūnaitė siūlo visų pirma atkreipti dėmesį į tuos, kuriems reikia pagalbos: „Gyvūnas namuose neturi būti „visoks koks ir už brangiai“. Svarbiausia, kad jis būtų draugas.“
