Žinoma moteris portalui Žmonės.lt pasakojo, kad gimtadienių nesureikšminanti ir niekada iš anksto dėl jų nesukanti galvos.
„Gimtadieniams didelės reikšmės neteikiu, jeigu būna noro – susirenkame su draugais, jeigu ne – diena praeina ramiai. Svarbiausia – pasakyti ačiū, kad gimei“, – teigė Asta.
Ji prisipažino, kad praėję metai buvo kupini veiklos ir skubėjimo, todėl 43-iojo gimtadienio švęsti nenorinti: „Šiais metais tikrai nesinori švęsti. Daug žmonių aplinkui, įvykių, gal netgi tiktų žodis – chaoso. Todėl geriausias gimtadienis šiemet – tiesiog ramybė.“
A.Stašaitytė suskubo patikinti, kad ramybės nori ne todėl, kad jaučiasi pervargusi ar apatiška. Tiesiog, anot jos, šįkart triukšmą ir svečius ji mielai iškeistų į paprastą jaukų poilsį.
„Nebandau pasakyti, kad esu pervargusi ar išsekusi. Tiesiog būna metų, kai norisi, kad fejerverkai griaudėtų, o būna, kai norisi ramaus laiko. Noriu, kad tai būtų eilinis savaitgalis su geru filmu, pasivaikščiojimu po mišką. Žadėjo, kad pašals, tad jeigu iškristų sniego per savaitgalį – aš tai priimčiau kaip asmeninę dovaną“, – šypsodamasi sakė Asta.
Nelaukia materialių dovanų
Daugelis savo gimtadienio neįsivaizduoja be dovanų, juk tai diena, kai „teisėtai“ galime prašyti artimųjų vienokio ar kitokio daikto, apie kurį ilgai svajojome. A.Stašaitytė-Masalskienė tikino, kad dovanų niekada neprašanti ir nedėstanti, ko norėtų, mat, anot moters, materialių daiktų galima nueiti ir nusipirkti pačiam.
Vis dar darau klaidų, ieškau potyrių, neapsisprendžiu, kokia bus mano profesija...
„Gal sunku kam nors bus patikėti, bet daiktinių svajonių aš neturiu. Jeigu ko nors reikia – nueinu ir nusiperku, o mano poreikiai nėra tokie ir dideli. Sūnūs visada pasveikina, nes tėvelis inicijuoja (šypsosi). Ką nors patys nupiešia ar kitką sugalvoja“, – pasakojo ji.
Paklausta, apie labiausiai įsiminusį gimtadienį, Asta kiek pagalvojusi teigė, kad nėra įsiminusi kokios nors ypatingos vienos šventės, bet galinti išskirti du savo gimtadienių tipus: „Išskirčiau du gimtadienių tipus. Pirmasis – kai namuose su draugais, kurių tikrai turiu nuostabių, surengiame vakarėlį. Skamba buitiškai, bet tik tas, kas yra buvęs, žino, kaip būna smagu, linksma ir jauku. Antrasis tipas – gimtadieniai, kai mudu su Giedriumi pabėgdavome kur nors į užsienį. Antrą valandą dienos – nes tokiu laiku esu gimusi – išgerdavome kokteilį paplūdimyje, eidavome maudytis.“
Dauguma moterų, vos peržengusios per trisdešimtmetį, kiekvieną gimtadienį sutinka su tam tikra liūdesio gaidele, pasisielodamos dėl bėgančių metų ir tolstančios jaunystės. Asta tikino, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi tam tikro žavesio ir ji nesivaikanti jaunystės kulto.
„Viskas gyvenime turi pliusų ir minusų. Filmavome laidą, kurioje dalyvavo jaunas, talentingas aktorius. Pajutau, kad pirmą kartą supavydėjau jaunystės, bet ne grožio, fiziškumo prasme, o prieš akis jo dar laukiančių išbandymų, iššūkių, savęs atradimo ir visų kitų potyrių, kuriuos jam dar reikės patirti“, – dėstė Asta.
„Dar nesijaučiu visiškai subrendusi. Vis dar darau klaidų, ieškau potyrių, neapsisprendžiu, kokia bus mano profesija... Aš dar nusiteikusi paeksperimentuoti“, – pridūrė optimistiškai nusiteikusi pašnekovė.
