„Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti. Dėl to jokių klausimų man nekyla“, – Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
Politikė taip pat sukritikavo Vyriausiąją rinkimų komisiją, sakydama, kad ji turėjo referendumo iniciatoriams leisti tikslinti daugiau parašų, ir teisininkus, kurie, pasak jos, „atstovauja dešiniajai krypčiai“. Konkrečių pavardžių Seimo pirmininkė neįvardijo.
Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti.
L.Graužinienė pripažino, kad referendume nusprendus uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams ir atitinkamai pataisius įstatymus, ES galėtų reikšti pretenzijas, bet pabrėžė, kad dėl paties referendumo jokios sankcijos nebūtų taikomos.
Abejonių dėl referendumo teisėtumo iškilo, kai Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, jog nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES „negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius teigia, kad po šio išaiškinimo „referendumui pateikiama Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo ES piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su kita Konstitucijos pataisa, kurioje būtų pasakyta, kad mes išstojame iš ES“.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Šis terminas baigiasi gegužės mėnesį. Iniciatyvinė grupė siūlo rengti referendumą, kuriuo būtų siūloma tokį draudimą įrašyti į Konstituciją.
Referendumo iniciatoriai trečiadienį grąžins paskutinius patikslintus parašus. Juos gavusi Vyriausioji rinkimų komisija turėtų nuspręsti, ar tinkamai surinkti būtini 300 tūkst. parašų.
Pagal įstatymą, Seimas, gavęs tinkamai įformintą grupės baigiamąjį aktą kartu su piliečių reikalavimais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, sesijos metu artimiausiame Seimo posėdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausimą.
