Etapas prasidėjo sprinto varžybomis. Vyrų 10 km sprinte startavo K.Dombrovskis, o sirguliavusį T.Kaukėną pakeitė R.Suslavičius. Varžybos lietuviams nesusiklostė sėkmingai: K.Dombrovskis užėmė 72 vietą (šaudymas 1+0), o R.Suslavičius – 88-ą (0+3). Pasaulio taurės taškų neiškovojo ir moterų 7,5 km sprinto varžybų dalyvės iš Lietuvos: abi biatlonininkės finišavo greta – D.Rasimovičiūtė buvo 57-a (1+1), N.Kočergina – 58-a (0+2).
Po poros dienų biatlonininkai prie starto linijos stojo dar vieneriose sprinto varžybose. Abu Lietuvos vyrų rinktinės nariai sprinte sugebėjo patekti į geriausiųjų 60-uką bei iškovoti teisę startuoti persekiojimo rungtyje. Du baudos ratus sukęs T.Kaukėnas užėmė 35 vietą (1+1) bei pelnė 6 įskaitinius planetos taurės taškus, o be klaidų šaudęs K.Dombrovskis pasiekė geriausią karjeros rezultatą, likęs 54-as.
„Persekiojime tikrai nebus lengva, nes visi prieš ir už manęs startuojantys sportininkai yra stipresni. Bet aš tikrai nesiruošiu pasiduoti dar nestartavęs ir esu nusiteikęs kovoti kaip su lygiais iki paskutinių kilometrų“, – po sprinto sakė K.Dombrovskis.
– Netoli patekimo į persekiojimo lenktynes buvote 2011-ųjų pasaulio čempionate bei 2013 metų pasaulio taurės etape Chanty Mansijske. Ar tai reiškia, kad sezono tikslai įvykdyti? – biathlonltu.com paklausė K.Dombrovskio.
– Taip, iš tikro labai norėjau ir tikėjausi šį sezoną bent kartą patekti į persekiojimo lenktynes pasaulio taurėje. Tai ir buvo vienas iš mano užsibrėžtų tikslų šiam sezonui, nes ankstesniuose dažniausiai pritrūkdavo vieno taiklaus šūvio.
– Visada buvote vienas taikliausių Lietuvos biatlonininkų, tačiau jau seniai nepavyko pataikyti į visus taikinius. Ar šaudant paskutinius šūvius nebuvo baimės, jog prašausite?
Šaudymu šiuo metu tikrai esu patenkintas. Šliuožimo greitis tikrai galėtų būti geresnis, jei ne dvi savaitės, praleistos Lietuvoje be sniego, bei sveikatos problemos
– Nenorėčiau taip drąsiai teigti, kad visada buvau tarp taikliausių. Kartais pasitaikydavo, jog sušaudydavau geriau už savo komandos draugus, o tai, manau, yra normalu. Kalbant apie paskutinius šūvius, tai mintys atėjo tik atlikus 4 taiklius šūvius, jog turiu susikaupti, išlaukti ir pataikyti paskutinį. Džiaugiuosi, jog taip ir įvyko.
– Ar esate patenkintas šaudymo taiklumu ir greičiu?
– Šaudymu šiuo metu tikrai esu patenkintas. Šliuožimo greitis tikrai galėtų būti geresnis, jei ne dvi savaitės, praleistos Lietuvoje be sniego, bei sveikatos problemos prieš Pokljukos etapą.
Moterų sprinte lietuvaitėms pusės dalyvių aplenkti nepavyko: kiek geriau ir vėl sekėsi D.Rasimovičiūtei, kuri buvo 53-ia (1+0), o N.Kočergina – 72-a (0+2). Pastaroji sportininkė antroje sezono pusėje gerbėjus džiugino greičiu, tačiau šįkart komandos draugei pralaimėjo daugiau nei minutę. Vis dėlto to priežastis buvo ne kritęs šliuožimo greitis, o nesėkmė šaudykloje.
„Šovinys neiškrito ir užstrigo, todėl reikėjo laiko jį iškrapštyti ir iš naujo užtaisyti“, – aiškino N.Kočergina. Lietuvė abejose šaudyklose užtruko 1 min. 3,4 sek. ilgiau nei greičiausiai šaudžiusi italė Dorothea Wierer.
Nors persekiojimo rungtyje galėjo startuoti D.Rasimovičiūtė, sekmadienį vykusiose varžybose ji nepasirodė. Vyrai persekiojimo rungtyje dalyvavo bei pasiekė naujus asmeninius rekordus: T.Kaukėnas užėmė užėmė 22 vietą (1+0+0+2) bei pelnė dar 19 įskaitinių taškų, o K.Dombrovskis finišavo 44-as (0+1+1+1).
Labai nesidžiaugiu, nes jau sezono pabaiga, kažkas pavargęs, kažkas sirgo. Nėra ko džiaugtis, ateis kiti metai ir vėl viskas bus savo vietose.
Beje, prieš lemiamą šaudymo seriją skirtumas nuo geriausiųjų 10-uko ir T.Kaukėno buvo vos keliolika sekundžių, todėl taikliai šaudęs lietuvis galėjo kovoti net dėl vietos tarp prizininkų. Pagal persekiojimo laiką T.Kaukėnas buvo net devintas, už nugaros palikęs ir dukart olimpinį čempioną Martiną Fourcade iš Prancūzijos (suko taip pat tris ratus). K.Dombrovskio laikas vien tik persekiojimo rungtyje buvo vos geresnis nei užimta vieta – 41-as.
– Pirmą sprintą praleidote dėl ligos. Ar tai kiek nors paveikė sportinę formą? – biathlonltu.com paklausė T.Kaukėno.
– Ne tiek ilgai aš sirgau, praleidau tik tris dienas. Kažkaip pavyko labai greitai pasveikti, gal formai tai ir neturėjo didelėsi įtakosi.
– Žiūrint į protokolą, jei ne tie du baudos ratai paskutiniame šaudyme, galėjote kovoti dėl vietos trejetuke. Ar galima šį persekiojimą lyginti su olimpiados asmeninėmis lenktynėmis?
– Kažkas panašaus. Šaudymas irgi buvo visai geras, po to visi nepataikė, nes buvo vėjas. Jeigu būčiau visus pataikęs, būčiau išvažiavęs pačiame priekyje.
– Ar patenkintas užimta vieta persekiojimo rungtyje?
– Aišku, kad patenkintas, bet labai nesidžiaugiu, nes jau sezono pabaiga, kažkas pavargęs, kažkas sirgo. Nėra ko džiaugtis, ateis kiti metai ir vėl viskas bus savo vietose. Tai, kad buvau 22-as,nuo kitų daugiau priklausė, ne nuo manęs, todėl labai nesidžiaugiu.
– Į akis krinta šaudymo greitis. Šiame etape buvote vienas lyderių, nors sezono pradžioje būdavote viduryje. Ar pasikeitė treniruočių metodika?
– Niekas nepasikeitė, tik atsirado daugiau pasitikėjimo ir pradėjau greičiau šaudyti. Aš visą laiką buvau labai greitas šaulys, vasaros biatlone buvau greičiausias pasaulyje jaunimo tarpe. Tik kada nepataikydavau, buvau priverstas šaudyti lėčiau, o dabar kažkiek pataikau ir galiu sau leisti rizikuoti, todėl ir buvo greitesnis šaudymas.
Paskutinis sezono pasaulio taurės etapas vyks Norvegijoje, Oslo priemiestyje.
Tvarkaraštis
Kovo 20 d., Ketvirtadienis
13:30 – Moterų 7,5 km sprintas
16:30 – Vyrų 10 km sprintas
Kovo 22 d., Šeštadienis
14:00 – Moterų 10 km persekiojimas
16:30 – Vyrų 12,5 km persekiojimas
Kovo 23 d., Sekmadienis
14:00 – Moterų 12,5 km bendras startas
16:30 – Vyrų 15 km bendras startas
Pastaba: varžybų laikai priklausomai nuo oro sąlygų gali keistis.
