Vandens telkiniai – visų
Akcija „Tvora“, kuria siekiama grąžinti gyventojams tai, kas jiems priklauso – priėjimą prie vandens telkinių, prasidėjo aplankant Salotės ežero ir Neries upės pakrantes Vilniuje. Pažeidimų ilgai ieškoti neteko: Salotės ežerą nuo nelegaliai išdygusios tvoros skyrė mažiau nei metras, o Neries pakrante aplinkosaugininkų aplankytoje vietoje praeiti buvo sunkoka. Tvora siekia net skardį. Šeimininkai bandė išardyti tvoros dalį, tačiau to neužteko. Nuo tvoros iki šlaito – kur kas mažiau nei 5 metrai.
Aplinkosaugininkas Vytautas Račkauskas teigė, kad šeimininkas baudžiamas ne iškart: „Iš pradžių yra surašomas patikrinimo aktas ir žmogus yra kviečiamas atvykti į agentūrą arba pas jį važiuoja patys aplinkosaugininkai. Patikrinimo akte yra nurodoma, kur, kas, kaip ir kada pažeista. Nustatoma, kokiam teisės aktui yra nusižengta, ir surašomas protokolas. Taip pat rašomas nutarimas ir įvertinama žala už padarytą pažeidimą. Tvoros savininkui įteikiamas privalomas nurodymas pašalinti padarinius. Tam duodamas terminas iki 2 mėn. Jei per numatytą laiką tai neįvykdoma, suma kas mėnesi didėja 500 litų už tiesinį metrą.“
Aplinkos ministras teigė, jog labai svarbi visuomenės nuomonė šiuo klausimu. Turime suprasti, kad savavališki vandens telkinių užtvėrimai – neleistini: „Tai yra negražu, taip daryti – negalima.“ V.Mazuronis tikino, kad ir tvoros naikinimo procedūra turi būti vykdoma taktiškai, nedarant žalos niekam – nei savininkui, nei gamtai.
Anot ministro, jei bus poreikis, bus atsižvelgiama ir į aplinkybes. Pavyzdžiui, jei tvorą savininkas pasistatė seniau, o vėliau pakilo vandens lygis, ar susidurta su kitokiomis aplinkybės. „Bus atsižvelgta į minėtus dalykus, negalime aklai bausti“, – tikino ministras, kuris dar kartą pabrėžė, jog svarbiausia sugrąžinti pakrantes žmonėms.
Baus, kol nugriaus
Aplinkos ministras priminė, kad aplinkosaugininkai nesiėmė rykštės iš karto – buvo duotas laikas nugriauti neleistinus statinius savo noru. Kas to nepadarė, dabar turės atsakyti. Tačiau aklai nebus imamasi bausti ir dabar, anot V.Mazuronio, nors svarbiausia išlaisvinti pakrantes nuo nelegalių tvorų, kiekvienas atvejis bus išnagrinėtas. Pavyzdžiui, kai bus aptinkamos akmeninės tvoros ar tokios, kurių nugriovimui reikia daugiau laiko – jo bus duodama daugiau. Tačiau, anot V.Mazuronio, be jokios abejonės, už padarytą žalą gamtai mokėti reikės.
Manau, tai yra tinkama priemonė. Pirmu žingsniu planuojame patikrinti 718 privačių valdų. Tvoros bus nugriautos ir visi galės naudotis vandens telkiniais, – teigė aplinkos ministras.
Specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų. Tvoros savininkas turės sumokėti ne tik minėtą baudą, bet atsakyti ir už padarytą žalą aplinkai. Savavališkai užtvėrus tvora paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostą, pažeidžiamas kraštovaizdis ir daroma neigiama įtaka gyvūnų migracijai. Už vieną tiesinį neleistinos tvoros metrą šeimininkas turės sumokėti po 500 litų.
Per nurodytą laiką nepašalinus neteisėtų tvorų mokestis už tiesinį tvoros metrą kas mėnesį didės dar po 500 litų, kol ji bus nugriauta. „Manau, tai yra tinkama priemonė. Pirmu žingsniu planuojame patikrinti 718 privačių valdų. Tvoros bus nugriautos ir visi galės naudotis vandens telkiniais. O jei kas gali sau leisti tokią prabangą kas mėnesį mokėti už tvorą tokius pinigus – gerai, juos skirsime aplinkos apsaugai“, – šypsojosi ministras.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
