Tai numatoma Pranešėjų apsaugos įstatymo projekte, kuriam antradienį po pateikimo pritarė parlamentarai. Už jį balsavo 42 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, 6 balsuodami susilaikė.
Pasak projektą pristačiusios Seimo narės Agnės Bilotaitės, šis įstatymas padėtų apsaugoti apie korupcinį nusikaltimą pranešusius asmenis. Parengti dokumentą parlamentarams padėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.
Pranešėjų apsaugos nebuvimas ekspertų iki šiol buvo įvardijama kaip viena iš didžiausių spragų kovos su korupcija srityje Lietuvoje.
Projekto autoriai vylėsi, kad šis įstatymas sudarys palankesnes sąlygas korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms išaiškinti.
Pagal projektą, pranešėju būtų laikomas asmuo, atskleidęs informaciją apie darbdavio, jo vadovų, darbuotojų, kitų darbdaviui pavaldžių arba atskaitingų asmenų, viešojo administravimo subjekto įtariamai padarytą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir kurį pranešėju pripažino ikiteisminio tyrimo pareigūnas.
Teisę į apsaugą turėtų tik sąžiningas pranešėjas. Jis nelaikomas sąžiningu, jei nenurodo faktinių aplinkybių, sukeliančių įtarimų dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos buvimo.
Apsauga nebūtų taikoma ir asmenims, kurie pateikė tik viešai žinomos informacijos ar apie neteisėtą veiką pranešė siekdami gerai moralei prieštaraujančių tikslų.
Asmuo būtų laikomas pranešėju nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo momento iki baudžiamojo proceso pabaigos.
Projekte numatyta, kad pranešėjai būtų apsaugoti nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo ar tarnybos, būtų garantuojamas jų tapatybės slaptumas, jie patys ir jų šeimos nariai turėtų būti apsaugoti nuo bauginimo ir persekiojimo, nepagrįsto bylinėjimosi.
