Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugiausiai lėšų reklamai žiniasklaidoje išleidžia Nacionalinė mokėjimų agentūra, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos

Įvairios Lietuvos valstybės institucijos pirmąjį šių metų ketvirtį šalies laikraščiuose užsakė 260,7 tūkst. kvadratinių centimetrų reklamos, o televizijoje apmokėjo 17,1 tūkst. sekundžių reklaminių siužetų.
Pinigai
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

Šalies žurnalai valstybinių institucijų reklamai sausio–vasario mėnesiais skyrė 7,8 tūkst. kvadratinių centimetrų ploto, o radijo stotys pagal valstybinių institucijų užsakymą transliavo 4,76 tūkst. sekundžių reklamos, rodo BNS turimi bendrovės „TNS LT“ duomenys.

Vertinant valstybės institucijų gross išlaidas reklamai žiniasklaidoje (pagal oficialius žiniasklaidos kanalų kainoraščius skaičiuojamas reklamai skirtas lėšas, neįvertinant nuolaidų), 42,4 proc. jų teko laikraščiams. Reklamai televizijoje teko 40,3 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų reklamai, internetui – 15,4 proc., radijui – 0,8 proc. visų reklamos išlaidų.

Aktyviausia reklamos užsakovė šalies žiniasklaidoje 2011 metų sausio–kovo mėnesiais buvo Nacionalinė mokėjimų agentūra, per minėtą laikotarpį apmokėjusi 137,8 tūkst. kvadratinių centimetrų ploto šalies laikraščiuose, 3,6 tūkst. kvadratinių centimetrų ploto žurnaluose bei 15,1 tūkst. sekundžių televizijoje.

Žemės ūkio ministerija per tą patį laikotarpį apmokėjo 28,1 tūkst. kvadratinių centimetrų ploto laikraščiuose, Aplinkos ministerija – 13,8 tūkst. kvadratinių centimetrų ploto laikraščiuose ir 203 sekundes televizijoje, Ūkio ministerija – 8,5 tūkst. kvadratinių centimetrų laikraščiuose, o Finansų ministerija – 3,9 tūkst. kvadratinių centimetrų laikraščiuose, 2,4 tūkst. sekundžių radijuje ir 1,8 tūkst. sekundžių televizijoje.

Aktyviausių reklamos užsakovų tarp valstybės institucijų dešimtuke sausio–kovo mėnesiais taip pat buvo Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Susisiekimo ministerija, Seimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).

„TNS LT“ duomenimis, valstybės institucijos daugiausiai reklamos apmokėjo TV3 televizijoje, kuriai teko 20,8 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų reklamai žiniasklaidoje. LNK teko 13,1 proc., „Lietuvos ryto“ televizijai – 2,6 proc., LTV – 2,5 proc., BTV – 1,3 proc. visų gross išlaidų.

Reklamai Lietuvos radijuje buvo skirta 0,5 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų, „Pūko“ radijui – 0,3 procento.

Tarp laikraščių pirmąjį šių metų ketvirtį pirmavo „Lietuvos rytas“, kuriam buvo skirta 11,1 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų. Toliau rikiavosi „Respublika“ – 4,2 proc., „Lietuvos žinios“ – 3,8 proc. „Vakaro žinios“ – 3,4 proc., „Valstiečių laikraštis“ – 2,8 proc. ir „Verslo žinios“ – 2,3 proc. valstybės institucijų gross išlaidų.

Tarp žurnalų pirmavo „Veidas“ – 0,7 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų, po jo sekė „Moteris“ ir „Gyvenimo būdas“ po – 0,1 procento. Visą reklaminį plotą „Moteryje“ – 551 kvadratinį centimetrą – apmokėjo Prezidentūra.

Interneto žiniasklaidoje neabejotinas lyderis buvo naujienų portalas „Delfi“, kuriam teko 13,8 proc. visų valstybės institucijų gross išlaidų reklamai. Po jo rikiavosi lrytas.lt – 1,4 proc. ir epasas.lt – 0,1 procento.

TNS LT duomenys rodo, kad vertinant gross išlaidas valstybės institucijos reklamai žiniasklaidoje 2011 metų sausio–kovo mėnesiais skyrė 3,695 mln. litų. Tačiau, įvertinus nuolaidas bei reklamos kartojimus, reali reklamai žiniasklaidoje apmokėti išleistų lėšų suma, ekspertų vertinimu, buvo kelis kartus mažesnė. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius