Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klaipėdos uostas – sparčiausiai besiplėtojantis Rytinėje Baltijos pakrantėje

Svarbiausi Baltijos jūros uostai pagal išankstinę „Baltijos transporto perspektyvos 2030“ (Baltic Transport Outlook 2030) studiją
Nuotrauka iš „Baltic Transport Outlook 2030“ studijos / Svarbiausi Baltijos jūros uostai pagal išankstinę „Baltijos transporto perspektyvos 2030“ (Baltic Transport Outlook 2030) studiją
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Baltijos jūros regione yra net apie 250 jūrų uostų. Neseniai buvo atlikta jų analizė, siekiant apsibrėžti, kurie uostai turi didžiausias perspektyvas plėtotis.

Pagal krovos apimtis, Baltijos jūros regiono lyderiais išlieka Rusijos Primorsko ir Peterburgo bei Švedijos Geteborgo uostai. Nors Klaipėdos jūrų uostas nesipuikuoja šio reitingo viršūnėje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro tyrėja doktorantė Laima Miliauskaitė atkreipia dėmesį, kad vienintelis Lietuvoje Klaipėdos uostas turi didžiulio potencialo ne tik tapti vienu lyderiaujančiųjų regione, bet ir, didindamas krovos apimtis, stipriau įsilieti į viso kontinento transporto tinklą TEN-T.

Jūrų uostams tenka svarbus vaidmuo

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijoje, kuri aktuali visoms regiono šalims, viena iš prioritetinių sričių įvardijama transporto plėtra. Ji turi didinti Baltijos jūros regiono šalių tarpusavio ryšius ir pasiekiamumą, užtikrinti sklandų prekių ir asmenų judėjimą bei mažinti regiono atskirtį. Jūrų uostams regiono transporto sistemoje tenka bene svarbiausias vaidmuo.

Europos Sąjungos transporto politikos „Baltojoje knygoje“ pabrėžiama uostų plėtros svarba, o vandens ir sausumos transporto jungčių vystymu rūpinasi Transeuropinio transporto tinklo (TEN–T) vykdomoji agentūra. Atskirai Baltijos jūros transporto raida numatyta išankstinėje „Baltijos transporto perspektyvos 2030“ (Baltic Transport Outlook 2030) studijoje, kur išskiriami esminiai kriterijai, apsprendžiantys regiono uostų galimybes ir ypatybes.

Vandens kelias į pasaulį

„Klaipėdos jūrų uostas yra vienas moderniausių, aptarnaujančių įvairių tipų krovinius, kiaurus metus neužšąlantis langas į jūrą“, – sako L. Miliauskaitė. Geležinkelio bėgiai jungia Klaipėdos uostą su Rytų Europa bei Azija, o palyginti tankus ir neblogai išvystytas automobilių kelių tinklas leidžia kroviniais aprūpinti ne tik pakrantės rajonus, bet ir kaimynines šalis.

„Geležinkeliais Klaipėdos uostą pasiekia virš 75 proc. krovinių. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, šalia mūsų konkurentų Latvijos bei Estijos uostų, Klaipėda vienintelė pastaruoju metu didino krovos apimtis. Šiuo metu vykdomi uosto atnaujinimo darbai – gilinamas laivybos kanalas, statomos naujos krantinės“, – pasakoja Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto Rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Pasak pašnekovo, į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia laivai iš 65 pasaulio šalių.

Jungtys su sausumos transportu didina uostų krovos apimtis

Visiškai neseniai, rugsėjo pradžioje, reguliariais reisais per Klaipėdos uostą pradėti gabenti NATO kroviniai į Afganistaną. Lietuvos Vyriausybės įsitikinimu, šalies privalumai tranzitu gabenant Aljanso krovinius, – dideli Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumai ir gerai išplėtotas geležinkelių tinklas. Atplukdyti NATO kroviniai toliau iš Lietuvos vežami geležinkeliais per Baltarusiją, Rusiją ir kitas valstybes iki pat Afganistano.

„Mūsų padėtis unikali tuo, kad turime rusišką geležinkelio vėžę, kuri leidžia aptarnauti krovinius Rytų kryptimis. Sėkmingas to pavyzdys – šaudyklinis traukinys „Vikingas“, pasiekiantis Kaukazą“, – mano I. Miliauskaitė bei priduria, kad Lietuvoje žadama kurti europinės ir rusiškos vėžių susikirtimo infrastruktūrą, kuri leistų krovinius perkelti nuo vieno tipo vėžės ant kito, taip padidinant srautus tarp Rytų ir Vakarų. Dar vienas svarbus projektas – „Rail Baltica“, kuriuo, pasak mokslininkės, šalinami Baltijos jūros regiono transporto sistemos trūkumai.

Baltijos jūros regiono plėtros strategijoje, kaip ir bendraeuropiniuose planuose, jūros keliams ir sausumos transporto jungtims stiprinti skiriamas didelis dėmesys. Didinant krovos apimtis ir keleivių srautus uostuose, siekiama, kad Baltijos jūros regionas būtų prieinamas ir patrauklus keliautojams bei verslui, laivyba jūroje taptų saugesnė, o pramonė turėtų didesnes galimybes plėtotis.

FAKTAI: „Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto ir Būtingės naftos terminalo krovos apimtys išaugo 18,3 procentų.“

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min