Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kvalifikuoti specialistai tampa būtinybe

Žmogus dirba su kompiuteriu.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Žmogus dirba su kompiuteriu.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kintanti ekonomika ir nuolat atsinaujinančios technologijos sudaro tokias sąlygas, kad retas darbuotojas gali išsiversti vien tik su kadaise įgyta kvalifikacija, jos netobulindamas ir neatnaujindamas žinių bei įgūdžių. Faktiškai, kiekvienas darbo rinkos dalyvis turi būti pasiruošęs patobulinti savo turimas kompetencijas ar pakeisti kvalifikaciją, jei reikia.

Vienas Baltijos jūros regiono strategijoje (BJRS) nustatytų prioritetų – konkurencingo regiono kūrimas. Tai suprantama kaip kvalifikuotų specialistų rengimas ir inovacijų skatinimas. Turint omenyje, kad pirminė žmogaus kvalifikacija įgyjama maždaug 20–25 metų amžiaus, o darbinė biografija trunka apie 35–40 metų, poreikis mokytis bei tobulintis gali iškilti ne kartą.

Terminas žmogiškieji ištekliai paprastai apibrėžia darbingo amžiaus žmones (Lietuvoje – nuo 18 m. iki pensinio amžiaus), o žmogiškųjų išteklių plėtra – tai minėtos žmonių grupės atstovų žinių, įgūdžių ir kompetencijų plėtojimas. Populiariai tariant, kalbama apie tai, kaip darbino amžiaus moterys ir vyrai stengiasi padidinti savo šalies ir visuomenės gerovę, kurdami naudą ne tik sau, bet ir kitiems piliečiams.

Būtent nuolatinis darbo jėgos profesinis tobulėjimas bei mokymasis visą gyvenimą dažnai ir nulemia konkrečios šalies žmogiškųjų išteklių konkurencingumo lygį. Pavyzdžiui, Danijos darbo jėga yra viena brangiausių pasaulyje, tačiau nepaisant to, ji yra viena pajėgiausių konkurencingumo prasme, nes sukurtos pirminio, tęstinio mokymo bei kvalifikacijų lygio palaikymo sistemos užtikrina, kad bet kokio sudėtingumo investicinis projektas būtų aprūpintas reikiamo kvalifikacijos lygio specialistais.

Baltijos šalims yra kur pasitempti

„Baltijos regionas įdomus tuo, kad aplink Baltiją yra susitelkusios tiek šalys, kurios pirmauja pasaulyje pagal tęstinį profesinį bei suaugusiųjų mokymą, tiek valstybės, esančios žemiau Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pagal suaugusiųjų dalyvavimą tęstiniame mokyme visos trys Baltijos šalys vis dar gerokai atsilieka nuo savo šiaurės kaimynių, tokių kaip Suomija ir Švedija“, – įsitikinęs Linas Kadys, Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas.

Pasak jo, siekis paversti tęstinį mokymą žmogaus gyvenimo būdo dalimi bus vienas didžiausių iššūkių Baltijos šalių švietimo ir žmogiškųjų išteklių plėtros politikai, kuri turėtų lemti darbo jėgos konkurencingumą. Lietuvos, Estijos ir Latvijos vyriausybės sieks užtikrinti savo piliečiams mokymosi visą gyvenimą galimybę ir sukurti tam reikalingą infrastruktūrą.

V.Majausko teigimu, neretai įmonei sunku atlyginimų dydžiu konkuruoti su daugeliu šalių pasiūlymais

Siekiant išsiaiškinti BJRS įgyvendinimo galimybes panaudojant ES struktūrinę paramą, Finansų ministerija inicijavo paramos panaudojimo Lietuvoje 2007 – 2013 metų laikotarpiu vertinimą. Jame konstatuota, kad 52 proc. visos ES struktūrinės paramos, skirtos Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų įgyvendinimui, tiesiogiai prisideda prie ES BJRS ir jos veiksmų plane numatytų prioritetinių sričių vystymo.

Reikės aukštesnių kvalifikacijų specialistų

Prognozės dėl to, kokių įgūdžių ES šalių ekonomikai reikės ateinantį dešimtmetį, aiškiai rodo, kad keičiantis technologijoms reikės vis daugiau aukštos bei vidutinės kvalifikacijos specialistų, o žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis mažės. Net ir tų profesijų, kurioms anksčiau dažniausiai pakakdavo žemos kvalifikacijos, atstovams vis dažniau reikia turėti vidutinę arba net aukštą kvalifikaciją. Todėl oficialią žemą kvalifikaciją turintiems ar nekvalifikuotiems žmonėms ateityje bus sunkiau rasti darbą.

Taip pat daugėja duomenų apie didėjantį atotrūkį darbo rinkoje: aukštos kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokestis didinamas, o žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų – mažinamas. Nekvalifikuotos darbo jėgos problema ES yra aštresnė, nei gali pasirodyti. Šiuo metu Europoje yra apie 76 mln. žemos kvalifikacijos ir nekvalifikuotų 25–64 metų amžiaus žmonių; šis skaičius yra apytikriai lygus bendram Italijos, Vengrijos ir Austrijos gyventojų skaičiui.

Dalis jaunimo meta mokslus

Daugelyje ES valstybių ženkli 18–24 metų amžiaus jaunuolių dalis nutraukia mokslus taip ir neįgiję jokios kvalifikacijos. Europos Komisijos nuomone, derėtų skubiai imtis priemonių, kad tam būtų užkirstas kelias ar bent sumažinti mokyklas metančių jaunuolių skaičių. Šiuo atžvilgiu Lietuva išsiskiria teigiamu jaunimo požiūriu į mokslą bei kvalifikaciją, pradėjusių ir nebaigiančių mokslų jaunuolių skaičiai palyginus nėra tokie reikšmingi. Tačiau nesunku pastebėti, kad neturintys jokios kvalifikacijos asmenys sudaro apie trečdalį bedarbių.

L.Kadys atkreipia dėmesį, kad visose trijose Baltijos valstybėse užimtumo lygis ir užimtumo stabilumas priklauso nuo išsilavinimo lygio. Aukščiausias užimtumo lygis yra tarp tų žmonių, kurie turi aukštąjį išsilavinimą ir žemiausias tarp turinčių pradinį. Nors ši tendencija yra bendra visoms ES valstybėms, Baltijos šalyse, kuriose svyravimai darbo rinkoje yra gerokai didesni nei bendrai ES, užimtumo stabilumas ir pozityvi dinamika asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, yra dar labiau akivaizdūs.

Bus skatinamas mokymasis ir profesinis tobulėjimas

Įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategijos žmogiškųjų išteklių plėtros programas Lietuvoje naudojama vieno iš ES struktūrinių fondų – Europos socialinio fondo (ESF) parama. Šis fondas padeda valstybėms narėms sudaryti sąlygas darbo jėgai ir bendrovėms geriau pasirengti įveikti naujus pasaulinius iššūkius, o pagrindinė jo paskirtis – skatinti užimtumą.

Lietuvoje užimtumas antrąjį šių metų ketvirtį augo sparčiausiai Europos Sąjungoje: 1,5 proc. palyginus su pirmuoju ketvirčiu. Visos Europos Sąjungos gyventojų užimtumas padidėjo 0,2 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Viktoras Majauskas pripažįsta, kad Lietuvoje nedarbas per 2009–2010 m. buvo labai sparčiai išaugęs, tad šiuo metu užimtumo kilimas yra logiškas padarinys.

„Tam, kad jis išsilaikytų tokiame lygyje, reikalingas glaudus darbuotojų, darbdavių ir valstybės bendradarbiavimas, derinant poreikius ir pasiūlą. Darbdaviai neturi pamiršti, kad esant laisvam darbo jėgos judėjimui Europos Sąjungos ribose, nevertinami, prastai apmokami specialistai rinksis geresnes sąlygas kitur, o galbūt išvis nedirbs legaliai. Tokiu būdu kai kuriose srityse, pavyzdžiui – statyboje, pervežimų versle, laivų remonto – jau stiprėja darbuotojų iš trečiųjų šalių poreikis“, – akcentuoja V.Majauskas.

Prisiminti motyvacijos galią

V.Majausko teigimu, neretai įmonei sunku atlyginimų dydžiu konkuruoti su daugeliu šalių pasiūlymais, tačiau reikia nepamiršti ir kitų, lengviau pasiekiamų dalykų, kurie skatina žmogų ne vien pasilikti ir dirbti tėvynėje, bet ir suteikia jam pasitikėjimo rytdiena.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas vardija nuoširdų dalykinį bendravimą kolektyve, socialines garantijas, galimybes derinti pareigą, darbą ir dėmesį šeimai, veikimą saugioje darbo aplinkoje ir karjeros galimybių matymą. „Iš savo pusės valstybė siekia suteikti tikslingą išsilavinimą tiems, kurie nori rasti darbo arba išlaikyti savo darbo vietą vis sudėtingėjant technologijoms ir kylant reikalavimams“, – sako V.Majauskas.

Jis primena, jog Lietuvos darbo birža jau organizuoja trišaliu bendradarbiavimu paremtus mokymus, kuriuos baigęs žmogus būtų įdarbinamas į konkrečią darbo vietą. Nemažai užimtumo skatinimo projektų Darbo birža vykdo pasinaudodama Europos socialinio fondo parama. Čia išskiriamas neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemos kūrimas, jų integracija į darbo rinką, Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas bei Ieškančių darbo asmenų integracija į darbo rinką

Vertinant ES struktūrinių fondų paramos panaudojimą Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimui, matyti, kad Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės gali tiesiogiai prisidėti prie prioritetinių BJRS sričių įgyvendinimo: šalinti vidaus rinkos kliūtis, maksimaliai pasinaudoti regiono potencialu moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skatinti žmonių verslumą, smulkiųjų ir vidutinį verslą, žmogiškųjų išteklių panaudojimą, bei išsaugoti ir stiprinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač pasitelkiant švietimą, turizmą ir sveikatos apsaugą.

baltijos regione
baltijos regione

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min