Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Statyboms ant Baltijos jūros krantų – akylas regiono dėmesys

Baltijos jūra
Jūrų muziejaus nuotr. / Baltijos jūra
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Dabartinės Baltijos jūros pakrantės kontūrai ir reljefas susiformavo praslinkus ledynui prieš 4000 metų. Kranto linija aplink Baltiją yra įvairi – nuo uolų ir fiordų Šiaurėje iki juodžemio, lygumų ir pelkių Pietuose bei rytinėje dalyje. Lietuvoje turime bene gražiausią Baltijos jūros pakrantės kraštovaizdį – geltono smėlio kopas, šviesius paplūdimius ir ilgamečius pušynus.

Unikali pakrančių gamta ir istorinis paveldas

Šalia poilsio ir rekreacijos zonų, stačių uolų, žaliuojančių draustinių ir nacionalinių bei regioninių parkų, Baltijos jūros pakrantėje yra grandiozinių industrijos objektų, architektūros paminklų ir istorinių statinių. Nuo vieno ilgiausių ir techniškai įdomiausių Oresundo tilto, jungiančio Daniją ir Švediją, iki grandiozinių vėjo jėgainių Vokietijoje ir Danijoje, kurios detaliai matosi toli nuo kranto ar pakilus aukštai lėktuvu. Čia pat nykstantis medinės architektūros paveldas Latvijos perle – Jūrmaloje, II pasaulinio karo betoniniai įtvirtinimai Estijos pakrantėje, prie uolų prigludusios Suomenlinnos fortifikacijos (kariniai įtvirtinimai) bei plaukiant į Helsinkį virš horizonto iškylanti Uspenskio katedra.

Tarp ryškiausių statinių Lietuvos pakrantėje minimas istorinis Palangos pėsčiųjų tiltas, XIX a. pab. statyta Kopgalio tvirtovė, kurioje šiuo metu įsikūręs Klaipėdos jūrų muziejus bei Nidos švyturys. Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė kaip „ypatingą statinį“ Kuršių nerijoje įvardija nuo XIX amžiaus pradžios pradėtą pilti apsauginį kopagūbrį.

„Manau, kad tai puikus žmogaus techninės minties ir milžiniško darbo pavyzdys, turintis svarbią funkcinę bei istorinę reikšmę. Dar svarbiau, kad apsauginis kopagūbris tiesiasi per visą Kuršių neriją, tai yra – jungia dvi valstybes – Lietuvą ir Rusiją, o tai abi valstybes įpareigoja bendradarbiauti, besirūpinant kopagūbrio priežiūra“, – sako L.Dikšaitė.

Baltijos jūros regiono valstybės stengiasi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir tausoti pajūrio gamtą.

Daugelis unikalių ir vertingų Baltijos jūros pakrantės teritorijų įtrauktos į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą. Dalį pakrantės užima pramoniniai objektai ir uostai su savo prieplaukų, terminalų, sandėlių bei laivų remonto gamyklų kompleksais. Siekiant išsaugoti unikalią aplinką ar istorinį paveldą, o kartu ir riboti taršą, aplinkosauginė Helsinkio komisija (HELCOM) rekomendavo atskirti užstatomas pakrantės teritorijas nuo saugomųjų.

Ribojamos statybos gerina ekologinę padėtį

Baltijos jūros regiono valstybės, pritardamos 2007 metais Krokuvoje priimtam HELCOM Baltijos jūros veiksmų planui, užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2021 metų atkurti gerą Baltijos jūros regiono ekologinę būklę. Pagal Baltijos jūros veiksmų planą (BSAP), valstybės įsipareigojo sutartinai spręsti visas didžiausias Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemas, šalia jų – griežtai prižiūrėti ir kontroliuoti statybas pakrančių teritorijose.

Teigiama, kad veikla, kuri visam laikui gali pakeisti gamtą ir kraštovaizdį, negali būti leidžiama, išskyrus tuos atvejus, kai įrodyta, jog to reikalauja visuomenės interesai ir mažiau jautrios teritorijos nepavyko surasti. HELCOM rekomendacijose įvardijamos išimtys, kurias sudaro esamai ūkininkavimo ar žuvininkystės infrastruktūrai reikalingi statiniai, tačiau pabrėžiama, kad žemėtvarkos, kasybos ar kelių tiesimo bei prieplaukų įrengimo darbai turi būti griežtai reglamentuoti, pirmiausia paisant viešojo intereso.

Lietuvoje statybų teisėtumą ir atitikimą patvirtintiems projektams prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI) prie Aplinkos ministerijos. Pasak inspekcijos atstovo Dariaus Babicko, šiai dienai savavališkos statybos pajūryje jau nėra toks skausmingas klausimas, koks buvo anksčiau – jų pasitaiko iš ties nedaug, o VTPSI aktyviai prisideda žabodama šį reiškinį.

„Visi klausimai, susiję su statybomis Baltijos jūros pakrantėje, yra labai jautrūs visuomenei, todėl VTPSI deda visas pastangas, kad statybos pajūryje nedarytų žalos gamtai, aplinkai“, – sako D.Babickas.

Jam antrina Pajūrio regioninio parko vyresnysis ekologas ErlandasPaplauskis, sakydamas, jog statybas pakrantės teritorijoje reglamentuoja Pajūrio juostos įstatymas, apibrėžiantis, kad ypač jautriose teritorijose jokios statybos negalimos. Pasak E. Paplauskio, vertingiausi statiniai Pajūrio regioninio parko teritorijoje yra įtraukti į Kultūros vertybių apsaugos departamento sąrašus ir visiškai atitinka regiono tradicijas.

„Dėl nelegalių statybų pakrantės teritorijose esame konsultavę kaimyninės Latvijos nevyriausybines organizacijas. Ten yra savitų problemų, nes vietos įstatymai lanksčiau reglamentuoja statybas prie jūros. Su Latvija dažnai dalijamės patirtimi, kaip statybų planavimo procesedar galėtume užkirsti kelią gamtos niokojimui“, – tikina E.Paplauskis.

Pašnekovas nurodo, kad paveldosaugininkai ir gamtosaugininkai nuolat bendrauja su kolegomis užsienyje. Nors kiekviena šalis savarankiškai reglamentuoja statybas pakrančių teritorijose, tačiau visos Baltijos jūros regiono valstybės stengiasi laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir tausoti pajūrio gamtą.

Švaraus ir ekologiško Baltijos jūros regiono vystymas yra vienas pagrindinių pirmosios ES istorijoje makroregioninės strategijos – 2009 metais Europos Komisijos patvirtintos Baltijos jūros regiono strategijos – prioritetų. Baltijos jūros regiono strategijoje konstatuojama, kad išlieka rimtas ekologinis pavojus Baltijos jūrai, todėl regiono šalys įsipareigojo koordinuotais bendrais veiksmais siekti, kad jūra būtų švaresnė. Siekiant užsibrėžtų tikslų, įgyvendinami aplinkosauginiai projektai, kuriais mažinama jūros tarša, atkuriami žuvų ištekliai ir skatinama tvari žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės plėtra.

Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis

Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.

baltijos regione
 

 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min