Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus,
Niekas mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus...
Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave.
Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane!
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi?
Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim?
Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!
Kada naktis apgaubia žemę
ir gęsta namuose šviesa,
tave matyt ir jausti noriu,
tu mano džiaugsmas ir aistra...