PRISIMENU tave už sudaužytą močiutės vazą, nes tada išmokei vertinti ne daiktus,o patį prisiminimą...
GERBIU tave už kantrybę per pirmąsias bendras vairavimo pamokas, net tada kai mano pačios noras mokytis baigėsi pirmą akimirką užgesus prieš nedidelį kalniuką,
PALAIKAU tave už drąsias svajones, kurių prasmės neįžvelgia niekas kitas,
ŽAVIUOSI tavimi už mokėjimą mano ašaras paversti juoku netgi ten, kur tai apsoliučiai neįmanoma,
PASITIKIU tavimi bet kokioje situacijoje, netgi tokioje, kurioje abejonės visai nepamaišytų,
GĖRIUOSi tavimi užsimerkus išvydus vaizdą kaip per dižiausią liūtį bėgai pas mane norėdamas tiesiog paguosti...
Ir taip diena iš dienos, metai iš metų-prisimenu...gerbiu...palikau...žaviuosi...pasitikiu...gėriuosi... arba tiesiog jei trumpiau... MYLIU.
