Kas kelerius metus į Lietuvą atvykstantis 57 metų J.L.Juozevičius su žmona Daina A.Stulginskio universitete (ASU) lankėsi pirmą kartą. JAV gimęs, augęs ir Madisono mieste (Viskonsino valstija) apsistojęs gydytojas-reumatologas, taip
 |
| Wikimedia.org nuotr./Aleksandras Stulginskis |
pat dėstantis ir universitete, atidžiai klausėsi ASU rektoriaus Antano Maziliausko pasakojimo apie senelio vardu pavadinto universiteto veiklą, naujas specialybes ir galimybes jauniems žmonėms.
Gerai, nors ir su ryškiu akcentu, lietuviškai kalbantis vyras smalsavo, kam kilo idėja Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikti jo senelio, to laikmečio garsaus agronomo ir vieno Ūkininkų sąjungos steigėjo, vardą. A.Maziliausko teigimu, tokia mintis kilo agronomui, buvusiam Lietuvos žemės ūkio ministrui Edvardui Makeliui. Idėja, sulaukusi visuotinio pritarimo, buvo patvirtinta 2011 m. birželio pabaigoje Seime.
Stebinantis panašumas
J.L.Juozevičiui niekada neteko susitikti su garsiuoju savo seneliu.
„Kažkada teko matyti kino filmą apie Lietuvos prezidentus, tuomet pamačiau savo senelio gestus, eiseną, laikyseną ir buvau šokiruotas pamatęs jame save“, – universitete apžiūrinėdamas istorines A.Stulginskio nuotraukas prisiminė J.L.Juozevičius. Jo mama Aldona, vienturtė A.Stulginskio dukra, taip pat yra sakiusi, kad Jonas labai primena jos tėvą.
J.L.Juozevičiaus teigimu, su seneliu juos sieja ne tik išorinis panašumas, bet ir kuklumas, nenoras kalbėti apie save, atsakomybė už savo veiksmus, pareigos jausmas, idealistinis požiūris į tėvynę.
„Senelis, kaip ir visi Nepriklausomybės Akto signatarai, buvo ypatingas žmogus, visiškai pasišventęs Lietuvai. Ta saujelė inteligentų iš baudžiauninkų Lietuvos padarė nepriklausomą ir garbingą šalį“, – kalbėjo J.L.Juozevičius.
Jis neabejoja, kad jo senelis šiandien labai džiaugtųsi nepriklausoma laisva šalimi, nepaisant ją kamuojančių problemų.
A.Stulginskio anūkas prisiminė, kad iš tremties 1956-aisiais į Lietuvą grįžusiam ir vargiai galą su galu sudurdavusiam seneliui mama iš Amerikos siųsdavo siuntinius su siūlais, medžiagomis, kava, kuriuos pardavęs A.Stulginskis galėjo išgyventi.
Mama laiko vairavimo egzaminus
Apie senelį J.L.Juozevičius daugiausia sužinojo iš savo mamos. Garbaus amžiaus moteris vis dar yra labai gyvybinga.
„Jai jau 91 metai, bet ji yra labai savarankiška ir net automobilį vis dar vairuoja. Mamai kasmet tenka perlaikyti vairavimo egzaminą, ir ji kiekvienąkart jaudinasi, kad nebegaus vairuotojo pažymėjimo“, – šypsojosi bent kartą per mėnesį mamą aplankantis sūnus.
Nors ypatingų giminės legendų ir relikvijų šeima neturi, J.L.Juozevičiui svarbiausia, kad Lietuvoje A.Stulginskio vardas nėra pamirštas: veikia ne tik jo vardo universitetas, bet ir Kauno vidurinė, ir Jokūbavo pagrindinė mokyklos, Kaltinėnų gimnazija, parkas.
Džiaugiasi išmokęs lietuviškai
J.L.Juozevičius yra laimingas galėdamas suprasti ir kalbėti gimtąją savo senelių kalba.
Mūsų tėvų karta, kuri turėjo bėgti iš Lietuvos per karą, galvojo, kad liks paskutiniai lietuviai, nes visa tauta bus nušluota, ištremta į Sibirą.
„Mūsų tėvų karta, kuri turėjo bėgti iš Lietuvos per karą, galvojo, kad liks paskutiniai lietuviai, nes visa tauta bus nušluota, ištremta į Sibirą. Todėl tą sakė ir savo vaikams: „Būsite paskutiniai lietuviai“. Džiugu, kad taip neatsitiko. Tik tėvų dėka išmokome lietuviškai, nes jie buvo idealistai, kūrė lietuviškas mokyklas“, – pasakojo A.Stulginskio vaikaitis.
Su žmona namuose jis dažniausiai bendrauja angliškai, tačiau su devyniolikmete dukra stengiasi kalbėti lietuviškai. „Dukra lietuviškai mokslinių straipsnių skaityti negali, bet buitiniame lygmenyje susikalba. Norėtume, kad ji atvyktų Lietuvą kokį semestrą pastudijuoti, geriau išmoktų kalbą“, – savo ir Čikagoje gimusios žmonos Dainos norą atskleidė J.L.Juozevičius.
Vis tik į ASU rektoriaus pasiūlymą rinktis studijas jo vadovaujamame universitete, tris dešimtmečius mediku dirbantis vyras šypsodamasis atsakė aptakiai: „Ji neseniai perėjo nuo dailės prie vadybos, tai nežinau, ar jai tiktų A.Stulginskio universitetas. Mano mama ir tėvas buvo medikai, mano seserys – mokytojos, tad nuo žemės ūkio nutolome.“
Tuo tarpu tokio ryškaus įspaudo Lietuvos gyvenime nepalikę A.Stulginskio broliai nuo žemės ūkio, net ir emigravę į JAV, nenutolo. Iš pradžių jie dirbo angliakasiais, o vėliau tapo ūkininkais.
Beje, A.Stulginskio ir jo brolių tėvo Dominyko pavardė buvo Valiuška. Tačiau, siekdamas išvengti tarnybos carinėje kariuomenėje, jis „užėmė“ vienos šeimos mirusio sūnaus vietą ir taip tapo Dominyku Stulginskiu.
A.Stulginskio biografija
- Gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime (Šilalės r.). Aleksandras buvo jauniausias – 12-tas vaikas bežemių valstiečių Marijonos ir Dominyko Stulginskių šeimoje.
- 1904 m. baigė Liepojos gimnazijos 4 klases, 1908 m. – Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Metus tobulinosi Insbruko universiteto (Austrija) Teologijos filosofijos fakultete, tačiau atsisakė įšventinimo į kunigus.
- 1913 m. baigė Halės universiteto (Vokietija) Žemės ūkio institutą. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Trakų apskrities Alytaus rajoniniu agronomu.
- 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
- 1919 m. tapo žemės ūkio ir valstybės turtų ministru. Vienas Ūkio banko, Lietuvių krikščionių demokratų partijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjų.
- 1922 m. išrinktas Lietuvos prezidentu, perrinktas 1923 m. birželį (pareigas ėjo iki 1926 m. birželio).
- 1927 m. pasitraukė iš politinio gyvenimo, tvarkė savo ūkį Kretingos valsčiuje Jokūbavo dvare.
- 1926–1941 m. buvo Pauliaus Dogelio gamybinio ūkio vedėjas, kooperatyvų „Lietūkis“, „Linas“ tarybų narys.
- 1941 m. birželio 13 d. sovietų okupacinės valdžios suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą.
- 1952 m. nuteistas kalėti 25 metus, bet po dvejų metų paleistas.
- 1957–1959 m. buvo Vytėnų sodininkystės daržininkystės bandymų stoties vyresnysis mokslinis bendradarbis.
- 1969 m. rugsėjo 22 d. mirė Kaune. Palaidotas Panemunės kapinėse.
