Įmonę „Redpcline Services“ įkūrusį tautietį signalizaciją ar apsaugos kameras įdiegti lietuviai kviečiasi ne tik Didžiojoje Britanijoje. Vyras neslepia, kad yra tekę keliauti ir į Ispanijoje gyvenančių emigrantų namus, ir net į Lietuvą, kurioje suteikiamų paslaugų kaina – didesnė nei jo paslaugų Londone.
– Kaip dažnai lietuviai nori apsaugoti savo namus bei verslą?
– Sakyčiau, lietuviai – vieni iš labiausiai besirūpinančių savo turtu. Lietuviai čia perka žymiai daugiau namų nei, tarkim, lenkai. Lenkijoje gyvenimas kiek geresnis nei Lietuvoje, tad jie linkę grįžti į savo tėvynę. Lietuviai dažniau leidžia šaknis čia, tad ir apsaugos sistemų jiems reikia dažniau.
Lietuviai kreipiasi tam, kad išvengtų vagysčių, o, pavyzdžiui, indai, tik tada, kai nelaimė jau būna įvykusi.
Kalbant apie verslus, taip pat gauname nemažai užsakymų. Ne paslaptis, kad lietuviai įsitvirtinę statybų rinkoje, tad dažnai tenka apsaugoti statybvietes ar biurus.
– Kokie žmonės į jus kreipiasi?
– Kaip minėjau, dažniausiai lietuviai. Žinoma, yra ir kitų tautų, čia juk Londonas. Lietuviai kreipiasi tam, kad išvengtų vagysčių, o, pavyzdžiui, indai – tik tada, kai nelaimė jau būna įvykusi. Be to, lietuviai renkasi geriausios kokybės apsaugos sistemas. Nesvarbu, kad jos – brangesnės, bet nori garantijos ir saugumo.
Lietuviai nemėgsta įsirengti kamerų nuomojamuose namuose, esą ne savo būste to daryti neverta. Tačiau saugomos juk ne namų sienos, o juose esantis turtas ir net jų pačių gyvybės. Taip pat po įsilaužimo žmonėms tampa psichologiškai sunku, bijo likti namuose, lieka ilgalaikė trauma. Tad verčiau apsisaugoti iš anksto.
Dažnai man skambina policija ir prašo atvykti į vietas, kuriose įrengiau kameras bei pateikti jų nufilmuotą medžiagą. Kartais policija neima filmuotos medžiagos iš žmonių namų, nes ji neatitinka keliamų reikalavimų ir jos nebus galima panaudoti teisme. Norint, kad vaizdas tiktų pareigūnams, reikia kamerų, kurios leistų aiškiai matyti žmogaus veidą.
– Kokiais būdais dažniausiai įsilaužia vietiniai vagys?
– Vienas iš populiariausių būdų šiuo metu – miego dujos. Jų nusikaltėliai pripurškia per pašto dėžutę duryse ir palaukia, kol sumigs ir žmonės, ir sarginiai šunys, jei tokių yra. Įsilaužę į namus, jei juose nėra signalizacijos, susirenka daiktus, randa automobilio raktelius, o susikrovę visą turtą dar ir išvažiuoja nukentėjusiųjų mašina. 67 proc. vagių į namą patenka per priekines duris, antroje vietoje – galinės durys, vonios langas, garažas.
Norint, kad vaizdas tiktų pareigūnams, reikia kamerų, kurios leistų aiškiai matyti žmogaus veidą.
– Dėl kokių priežasčių žmonės nori įsirengti apsaugos kameras?
– Pirma – tam, kad įspėtų nusikaltėlius nesiartinti. Antra – tam, kad pamatytų, jeigu jų namus apžiūrinėja įtartini asmenys. Trečia – darbuotojų stebėjimui namo viduje. Pavyzdžiui, naktinio matymo kameros, užfiksavusios judesius, į gyventojo elektroninį paštą automatiškai atsiunčia nuotraukas. Tad nereikia kasdien stebėti įrašų, bet žmogus įspėjamas pasiruošti. Galima nustatyti ir taip, kad suveikus jutikliams, namo viduje esanti „kameros dėžutė“, fiksuojanti visus duomenis, imtų garsiai ir erzinančiai pypsėti. Taip žmogus pažadinamas.
Kitas aspektas – atostogų metas. Iš namų išvykę žmonės nerimauja, ką ras grįžę, o kameros leidžia viską stebėti per atstumą. Dar vienas populiarus dalykas – auklių kameros. Jos būna dvejopos. Vienos – slaptos, kitos – elementarios, atvirai matomos kambaryje esančios kameros.
Kiti žmonės stebi savo darbuotojus. Turiu vieną klientą, kuriam diegiau 40 kamerų ir reikia jas prižiūrėti. Dabar atvažiavus jo darbuotojai net nebesisveikina, pyksta ant manęs. Dar lietuviai labai mėgsta stebėti statybininkus. Pasitaiko, kad jie vagia medžiagas, įrankius, dirba netinkamai ir panašiai.
– Kuo profesionalios signalizacijos skiriasi nuo pigių garsinių?
– Yra du esminiai skirtumai. Pigios signalizacijos labai dažnai suveikia be priežasties, tiesiog ima kaukti. Profesionalios reaguoja į dirgiklį ir niekad nekauks šiaip sau. Įsigijęs paprastą signalizaciją žmogus rizikuoja, kad nuolat bus gąsdinamas be priežasties.
Kitas dalykas – įspėjimas. Profesionalios signalizacijos sujungiamos su keturiais telefono numeriais, tad joms įsijungus, suskamba telefonas ir pranešama, kad kažkas įvyko. Jei namuose nėra žmogaus, jis gali iškart kviesti policiją, jei yra ir jam kas nors nutinka, pats prietaisas skambučiu praneša dar trims žmonėms.
– Po Brexit padaugėjo nacionalistinių išpuolių prieš imigrantus, ar ši tendencija atsispindėjo lietuvių noru apsaugoti save ir savo turtą?
– Negalėčiau tvirtinti, kad užsakymų padaugėjo. Buvo vienas atvejis, kai žmonės persikraustė į kitą rajoną, kuriame naująjį jų namą britų vaikai apsvaidė kiaušiniais. Tai buvo viena iš priežasčių įsidiegti kameras ir signalizaciją.
Profesionalios signalizacijos sujungiamos su keturiais telefono numeriais, tad joms įsijungus, suskamba telefonas ir pranešama, kad kažkas įvyko.
– Kiek kainuoja apsaugoti namą?
– Jei diegiamos kameros, standartiškai namui jų reikia 4-ių. Visų jų kaina, dedant labai geros kokybės kameras su dvejų metų garantija, yra apie 1300 svarų sterlingų. O signalizacija kainuoja labai įvairiai. Pavyzdžiui, turint naminių gyvūnų, reikia į juos nereaguojančios signalizacijos, tokia kainuoja apie 300–600 svarų.
– Kurias namų vietas patartumėte apsaugoti?
– Kameros turėtų stebėti paradines duris ir langus, jeigu įmanoma, priekinį perimetrą – tai, kas vyksta aplink paradines duris. Dar – užpakalinio įėjimo duris ir langus, jeigu įmanoma, ir galinio kiemo perimetrą. Jei namas atskirtas nuo kitų ir turi praėjimą šone, apsaugoti ir jį.
Signalizacijos jutiklius patarčiau dėti ant priekinių ir galinių namo durų. Taip pat kiekviename aukšte po vieną. Žmonės dažnai nori jutiklio ant kiekvieno lango, bet aš to daryti nepatariu. Užtenka jutiklių pereinamose vietose, nes vagis tikrai neapsistos virtuvėje ar prie durų, kurias išlaužė, jis vaikščios po namus ir įjungs signalizaciją.
