„Pajaučiau, kad visai nebekylu, nematau, kad būsiu lyderis, NBA nebebus. Supratau, kad gyvenimo kaip filmuose nėra, kad tai bus darbas ir tas darbas nelabai ilgai tęsis – 30–35 m. jau esi senis. Reikia anksčiau pradėti galvoti [kuo kitu užsiimti], ne 30-ies“, – apie tai, kas paskatino imtis pokyčių, pasakoja D.Nazarovas.
Po mėnesio D.Nazarovui sueis 26-eri. Mąstyti apie karjeros pabaigą esant tokio amžiaus lyg ir ankstoka, tačiau ne tada, kai esi sportininkas. Dar prieš kelerius metus Deividas buvo perspektyvus tarptautinės karjeros siekiantis krepšininkas – veržlus ir šaltakraujiškas aikštelėje, nuoširdus ir draugiškas už jos ribų. Vilnietis svajojo oranžinį kamuolį vieną dieną mėtyti ir į NBA krepšį.
„Gal genetiškai pasisekė su fiziniais duomenimis, kad daug kur greičiau bėgau, aukščiau šokau. Mažiau man reikėjo stengtis. Gal turėjau daugiau įgimto talento tam“, – svarsto pašnekovas.
Abu Deivido tėvai – profesionalūs sportininkai, todėl nieko nuostabaus, kad ir sūnų nuo mažų dienų lenkė prie sporto.
Gana gerai pradėjo sektis krepšinis ir, kuo geriau sekėsi, tuo labiau atrodė, kad gal tapsiu krepšininku. Ir galiausiai tapau, – sako Deividas.
„Gana gerai pradėjo sektis krepšinis ir, kuo geriau sekėsi, tuo labiau atrodė, kad gal tapsiu krepšininku. Ir galiausiai tapau“, – sako Deividas.
16-metis Deividas krepšinį jau žaidė Vilniaus mėgėjų lygoje, dar po dvejų metų debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje. Netrukus pasirinko legionieriaus kelią ir atsidūrė Talino „Kalevo“ komandoje. Tačiau, ten netikėtai patyrus traumą, teko daryti pertrauką ir rimtai pamąstyti apie ateitį.
„Krepšinio karjera, ypač legionieriaus, yra labai trapi, nes niekam tu ten nerūpi – kol yra gera statistika, tol esi reikalinga, kai nėra, tampi niekam neįdomus. Pajaučiau, kad greitai galiu tapti niekam neįdomus ir pradėjau galvoti apie kitus dalykus. Pradėjau vakarais rimčiau užsiimti muzika, kuria prieš tai užsiėmiau, mąstyti, ką darysiu toliau. Po truputį mažėjo minčių apie krepšinį“, – pasakoja reportažo herojus.
Deividas ne kartą susimąstė, kad galbūt kilti karjeros laiptais pradėjo per anksti, gal kilo per greitai, tačiau po Estijoje patirtos traumos padėjo atrodyti, jog pagijus viskas nebebus kaip anksčiau.
„Tas kilimas sustojo ir svajonės apie NBA po truputį pradėjo „gulti“. NBA milijonai pradėjo išeiti iš galvos, tada jau pradėjau galvoti, kaip reikės gyventi nuo mėnesio iki mėnesio, ką kitą sezoną darysiu, ir tada krepšinis pasirodė ne toks linksmas“, – atvirauja Deividas.
