Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 04 16

Didžiojo brolio sėkmės istorijos: Inga Grinciūnaitė Vienoje gilinasi į branduolinio nusiginklavimo reikalus

Penkerius metus gyvuojančio projekto LT Big Brother istorijoje – gausu įkvepiančių sėkmės pavyzdžių. Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studentė Inga Grinciūnaitė projekto pagalba tikėjosi įgyti kontaktų bankininkystės, įmonių finansų bei kapitalo rinkų srityse. „Projekto pagrindinis akcentas buvo mano Big Sister pasiūlymas įgyti patirties jos darbovietėje K&L Gates – vienoje didžiausių tarptautinių teisinių kontorų pasaulyje, - pasakoja ji. – Iš pradžių dviem savaitėm planuota pozicija užsitęsė ilgiau nei tris mėnesius. Man tai buvo ypatingai įdomi ir naudinga patirtis, tikriausiai padėjusi gauti ir dabartinį darbą“. Inga šiuo metu dirba Austrijoje, Vienoje, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos konsultante teisiniais klausimais.
 Inga Grinciūnaitė
Inga Grinciūnaitė / Nuotr. iš asmeninio archyvo

Inga bei jos buvusi mentorė Raminta Dereškevičiūtė pasidalino savo sėkmės istorijomis ir papasakojo apie LT Big Brother projektą.

RAMINTA DEREŠKEVIČIŪTĖ, mentorė (Big Sister), Tarptautinės advokatų kontoros K&L Gates LLP vyresnioji advokatė.

Raminta Dereškevičiūtė
Raminta Dereškevičiūtė

INGA GRINCIŪNAITĖ, buvusi Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto studentė (Small Sister), šiuo metu dirba Vienoje (Austrija) Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijoje (VBBUSO) konsultante teisiniais klausimais prie Žmogiškųjų Išteklių skyriaus.

– Pristatykite savo profesiją ir dabartines pareigas.

Raminta: Esu advokatė tarptautinėje advokatų kontoroje, specializuojuosi reglamentavimo ir vyriausybinių reikalų (angl. regulatory and government affairs) srityje, dažniausiai dirbu su Europos Sąjungos teise.

Sritis gan akademinė (pavyzdžiui naujai reglamentuojama industrija ar verslo sritis), tačiau dažniausiai nėra vadovėlių ar teorinių žinių, kaip interpretuoti naujus įstatymus, su kuriais susiduriu. Todėl tenka kasdien padirbėti prie tokių projektų kaip doktorantūros tezė ir atsakymus pritaikyti verslui suprantama kalba bei paaiškinti, kaip tarptautinės kompanijos galėtų prie įstatymų pritaikyti savo gamybą ar verslo strategiją. Labai dažnai tenka bendrauti su Europos Sąjungos bei JK institucijomis.

Inga: Jau metus dirbu konsultante teisiniais klausimais prie Žmogiškųjų Išteklių skyriaus VBBUSO (angl. The Comprehensive Nuclear-Test-Ban Treaty Organisation (CTBTO)) organizacijoje, kuri yra susijusi su Jungtinėmis Tautomis (JTO). Darbo sritis – tarptautinių organizacijų teisė, tarptautinė administracinė teisė (angl. Law of International Organizations, International Administrative Law).

Pagrindinės veiklos kryptys: teisinės išvados, patarimai kilus ginčui tarp darbuotojo ir organizacijos, administracinių direktyvų, standartinių veiklos procedūrų koregavimas ir vystymas, tarptautinių administracinių tribunolų sprendimų analizė ir taikymas. Darbas įdomus, ypač susižavėjau branduolinio ginklo neplatinimo ir nusiginklavimo programa, šiuo klausimu vykdoma politika ir tarptautiniais santykiais. Labai norėčiau gilinti ir plėsti žinias šioje srityje.

– Kodėl pasirinkote atstovauti būtent šiai sričiai?

Raminta: Specializavausi Europos Sąjungos bei tarptautinės viešosios teisės srityje, visuomet buvo įdomesnės teisės sritys, kurias kiti mažiau išmano. Darbas su cheminių medžiagų reglamentavimu, aplinkosauga, produktų sauga buvo kitoks. Ir dabar tai yra nišinė teisės sritis, tokių specialistų kaip aš nėra daug.

Kartais – tai privalumas, kitais kartais – trūkumas. Tačiau sąmoningai šios srities nesirinkau. Didelė tarptautinė kontora ieškojo teisininko, kuris galėtų padėti advokatui, dirbančiam su naujais kosmetikos ir cheminių medžiagų reglamentais. Advokatas, kaip ir aš, buvo baigęs magistro studijas Džordžtauno universitete ir jis pasirinko mane. Kaip ir daugeliui nutinka, darbas pasirinko mane, ne aš darbą.

Mokykloje dalyvavau debatų turnyruose, gerai sekėsi, todėl teisės studijos atrodė tąsa to, ką išmaniau, tai yra argumentuotas mąstymas ir gilinimasis į sudėtingas temas.

– Koks buvo jūsų kelias – nuo universiteto iki dabartinės karjeros?

Raminta: Teisės magistrą baigiau Džordžtauno universitete Vašingtone gavusi finansavimą iš universiteto, Fulbrighto programos bei Lietuvos fondo JAV paramos.

Balakauro diplomą įgijau Mykolo Romerio universitete Vilniuje. Jau dirbau trijose tarptautinėse advokatų kontorose (Mayer Brown, McDermott Will & Emery bei K&L Gates). Pirmus du metus – Briuselyje, vėliau persikrausčiau į Londoną.

– Ar turėjote planą B? Kokios dar profesijos sukosi galvoje prieš pasirenkant teisę?

Raminta: Nepamenu, jog būčiau svajojusi, kuo norėčiau dirbti. Tikriausiai gydytoja (močiutė buvo medikė) arba aktore, matyt dėl to, kad dažnai gaudavau pagrindinius vaidmenis mokyklos ir darželio vaidinimuose. Mokykloje dalyvavau debatų turnyruose, gerai sekėsi, todėl teisės studijos atrodė tąsa to, ką išmaniau, tai yra argumentuotas mąstymas ir gilinimasis į sudėtingas temas.

– Kaip atrodo jūsų darbo diena?

Raminta: Naujų ar pasikeitusių reglamentų apžvalga, klientų skambučiai, susitikimai, teisinės nuomonės ruošimas, pietūs su potencialiais ar esamais klientais. Namo dažniausiai grįžtu apie 19-20 valandą.

– Kas sunkiausia jūsų darbe? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Raminta: Kaip ir minėjau, daugeliu atveju turi būti atsakingai kūrybingas, nes nėra vadovėlių, kuriais gali remtis ar kur gali rasti atsakymą. Darbui keliami itin aukšti reikalavimai. Dirbu su didelėmis tarptautinėmis korporacijomis, pasaulinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, vyriausybėm. Negaliu padaryti klaidų. Dažniausiai tik po darbo dienos suprantu, jog visa tai darau ne gimtąja kalba.

– Kas labiausiai džiugina?

Raminta: Klientų pasitikėjimas. Daugelis mano klientų kviečia į profesines bei asmenines šventes, yra dėkingi už mano darbą. Taip pat kelionės po pasaulį – keliauti darbo reikalais tenka nemažai. Darbą visuomet suderinu su asmeniniais malonumais – keliaudama susitinku su draugais, pasilieku apžiūrėti naujo miesto ar šalies. Šiuo metu dirbu su keliais projektais, kurie susiję su Lietuva, – tai visada įdomesnis ir mielesnis darbas.

Visuomet gyvenime turėjau žmonių, kurie buvo mano mentoriais. Dėstytojai, šeimos nariai, draugai sutikti užsienio šalyse. Be galo vertinau jų indėlį.

– Kas paskatino dalyvauti Big Brother projekte?

Raminta: Visuomet gyvenime turėjau žmonių, kurie buvo mano mentoriais. Dėstytojai, šeimos nariai, draugai sutikti užsienio šalyse. Be galo vertinau jų indėlį, kai man reikėdavo priimti svarbius sprendimus ar reikėjo profesinio patarimo, o kartais ir gyvenimiško. Tikėjausi, kad ir aš kažkam galiu dalį to perduoti.

Inga: Projekto pagalba tikėjausi įgyti kontaktų bankininkystės, įmonių finansų, kapitalo rinkų srityse, nes šiose srityse norėjau specializuotis. Iš trijų pageidaujamų mentorių, kuriuos buvo galima nurodyti paraiškoje, pirmieji du dirbo finansų srityje.

Tačiau buvau suporuota su mano trečiu pasirinkimu, teisininke Raminta. Panašiai situacija susiklostė ir studijuojant teisės magistrą Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kai po pagrindinės studijų dalies reikėjo pasirinkti specializaciją: pirmu ir antru numeriu nurodžiau komercinę ir tarptautinę teisę, tačiau patekau į trečią pasirinktą vietą – valstybės valdymą (t.y., konstitucinę ir administracinę teisę).

Taigi, akivaizdus įrodymas, kad likimas savaip pakoreguoja esamą situaciją. Žiūrint iš dabartinių perspektyvų, abu šie atsitiktinumai išėjo į naudą – Ramintos dėka įgyta patirtis jos darbovietėje bei patarimai padėjo man gauti dabartinį darbą, kuriame labai praverčia konstitucinės ir administracinės teisės žinios. Nors nepatekau į labiau norimas specializacijas Vilniaus universitete, baigusi vis tiek siekiau užsibrėžtų tikslų. Baigusi Vilniaus universitetą atlikau trijų mėnesių stažuotę Europos Taryboje Strasbūre ir įstojau studijuoti tarptautinės teisės magistrą (LLM) Londone.

Baigusi šias studijas nutariau likti Londone ir įgyti GDL bei LPC advokatūros kvalifikacijas, bei pasirinkau komercinės ir įmonių teisės profilį. Po advokatūros studijų baigimo, LT Big Brother pasirodė puikus būdas praplėsti pažinčių ratą ir pasisemti idėjų siekiant karjeros.

– Ar projektas patenkino lūkesčius?

Raminta: Ingos atveju, patenkino 100 proc. Ne tik pavyko padėti Ingai gauti stažuotę savo kontoroje, bet Inga atidavė visa savo energiją ir žinias, taip maloniai nustebindama mano kolegas ir, be abejo, mane! Mielai su Inga dirbčiau ateityje. Lietuva tapo mažiau mistine šalimi – dirbant komandoje su Inga, tapome gerai žinomos savo srities profesionalės, kurios yra iš Lietuvos. Vienintelis neįprastas dalykas buvo tai, jog galėdavome susišnekėti kalba, kurios niekas kitas nesuprato!

Lietuva tapo mažiau mistine šalimi – dirbant komandoje su Inga, tapome gerai žinomos savo srities profesionalės, kurios yra iš Lietuvos. Vienintelis neįprastas dalykas buvo tai, jog galėdavome susišnekėti kalba, kurios niekas kitas nesuprato!

Inga: Projekto pagrindinis akcentas buvo Big Sister pasiūlymas įgyti darbo patirties jos darbovietėje K&L Gates – vienoje didžiausių tarptautinių teisinių kontorų pasaulyje (Antitrust, Competition&Trade Regulation praktikos grupėje). Dviems savaitėms planuota pozicija užsitęsė ilgiau nei tris mėnesius. Man tai buvo ypatingai įdomi ir naudinga patirtis, tikriausiai padėjusi užtikrinti ir dabartinį darbą VBBUSO.

– Kokia buvo smagiausia projekto akimirka?

Raminta: Ingos užsispyrimas bei sėkmė. Mačiau, jog ir jos, ir mano laikas buvo ne veltui išeikvotas. Inga tapo labiau savimi pasitikinti, žinanti, ko nori ir labiau įsitikinus, kaip tą pasiekti.

– Kaip atsipalaiduojate po darbo dienos?

Raminta: Su draugais, kultūriniuose renginiuose, pub’e, vakarieniaujant.

– Kiek laiko gyvenate Londone, ar šis miestas jau tapo namais?

Raminta: Šešis metus. Baigusi Džordžtauno universitetą gavau pasiūlymą dirbti tarptautinėje advokatų kontoroj Briuselyje. Iš Briuselio į Londoną atsikrausčiau pas anglą draugą. Briuselis man atrodė per daug biurokratinis ir provincialus, todėl nedvejojau. Gyvenu su anglu draugu, todėl greitai integravausi. Po Lietuvos Londonas jau tapo antrais namais.

Baigusi Džordžtauno universitetą gavau pasiūlymą dirbti tarptautinėje advokatų kontoroj Briuselyje. Iš Briuselio į Londoną atsikrausčiau pas anglą draugą.

Inga: Prieš išvažiuojant į Vieną, devynis metus gyvenau Londone. Matyt, esu pripratusi prie šurmulio ir miesto greičio, todėl sunkiai sekasi priprasti prie ramaus miesto ir lėto gyvenimo tempo. Pasibaigus kontraktui planuoju grįžti į Londoną. Įsitikinau, kad šis miestas yra tapęs namais. Mane žavi Londono kosmopolitiškumas, noriu gyventi mieste, kuris atstovauja pasauliui, kur yra rasių ir kultūrų įvairovė. Patinka Londono žmonės, architektūra, atmosfera, judesys bei pasaulinio garso renginiai.

– Ar Londoną galima pavadinti galimybių miestu? Kokių savybių reikia turėti, kad čia kažko pasiektum?

Londonas tikrai galimybių miestas. Tačiau norint padaryti sėkmingą profesinę karjerą būtina turėti neeilinių sugebėjimų, nes reikia konkuruoti ne tik su anglais, bet ir su geriausiais profesionalais iš viso pasaulio.

Raminta: Visų pirma reikia mėgti miesto šurmulį, būti tolerantiškam, prisitaikyti prie itin įtempto miesto ritmo ir aukštų reikalavimų darbe. Londonas nėra tokia galimybių žemė kaip JAV. Čia daugeliu atveju svarbu, kas tavo šeima, koks tavo išsilavinimas, ir dažnai svarbu, kokia angliška tarme dėstai savo mintis. Reikia daug užsispyrimo, gero išsilavinimo ir daug kantrybės dirbant ilgas darbo valandas.

Mane Londone dažniausiai laiko amerikiete, dėl mano tarimo ir išsilavinimo. Kai pasakau, kad esu iš Lietuvos (o visada būtinai pasakau), visi galvoja, kad juokauju. Kol neištariu savo ilgos lietuviškos pavardės. Geras universitetas, išskirtinai geri balai ir dalyvavimas užklasinėje veikloje bei asmeninės savybės lėmė mano darbo vietą – šalis, iš kurios esu, neturėjo reikšmės.

Inga: Taip, tai tikrai galimybių miestas. Tačiau norint padaryti sėkmingą profesinę karjerą būtina turėti neeilinių sugebėjimų, nes reikia konkuruoti ne tik su anglais, bet ir su geriausiais profesionalais iš viso pasaulio.

Taip pat reikia ir kantrybės bei užsispyrimo: juk nebūtinai viskas turi pavykti iš pirmo karto. Jau nuo paauglystės jaučiau, jog Lietuva man per maža, todėl po teisinės praktikos Vilniaus apygardos teisme ir Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamente galutinai nusprendžiau išvykti siekti žinių ir patirties užsienyje. Grįšiu atgal tada, kai ta patirtimi galėsiu prisidėti puoselėjant Lietuvos ateitį.

– Ką patartumėte ateinančių kartų dalyviams?

Raminta: Dalyvauti įvairioje veikloje, neapsiriboti vien darbu, būti žingeidiems ir entuziastingiems. Klausytis ir išgirsti savo didžiuosius brolius, seses. Nenuleisti rankų, jei iškart nepasiseka. Deja, rinka šiuo metu negailestinga, tačiau kažkam juk pasiseka. Dažniausiai tiems, kurie sunkiai dirba.

Inga: Patarčiau užsibrėžti aukštus tikslus ir niekad neprarasti vilties jų siekiant, nes nuolatos dirbant viena linkme galiausiai viskas yra pasiekiama, nors iš pradžių tai ir atrodytų neįmanoma.

Kitoje dalyje skaitykite: geriausiu 2013-ųjų metų mentoriumi išrinkto Romano Zontovičiaus globojama Gintarė Gulevičiūtė per aštuonis mėnesius iš studentės tapo dėstytoja,

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Užsisakykite 15min naujienlaiškius