Teismų maratonas tarp mamos ir močiutės prasidėjo tuomet, kai 2012 m. motina savo sūnų pagrobė jam grįžtant iš mokyklos Lietuvoje kartu su močiute. Vaikas buvo jėga įstumtas į mikroautobusą ir per visą Europą nugabentas į Šiaurės Airiją.
Čia buvusi karė motina gyveno nuo 2006 m. Po šešerių metų ji pasitarusi su nauju savo partneriu nutarė į Didžiąją Britaniją atsivežti ir iki tol mamai auginti paliktą sūnų.
Pora kartu nuvyko į Lietuvą ir iš močiutės rankų atėmė berniuką. Močiutė nenorėjo anūko paleisti, bet pora jos ranką prispaudė autobusiuko durelėmis. Moteriai sužeidimus teko gydytis ligoninėje.
Močiutė nenorėjo anūko paleisti, bet pora jos ranką prispaudė autobusiuko durelėmis
Tuomet vaiko seneliai pradėjo bylinėtis su savo dukra dėl anūko auginimo.
Septynerius metus – su seneliais
Vaikas su seneliais gyveno nuo pat gimimo 2005 m. iki pagrobimo 2012 m. kovą. Vaiko mama seneliams sūnų auginti paliko tam, kad galėtų tarnauti kariuomenėje.
Tačiau 2006 m. ji metė tarnybą ir persikėlė gyventi į Šiaurės Airiją. Čia ji susirado naują partnerį.
Klausiama, kodėl berniuko auginti nesiekė teisinėmis priemonėmis, teisme ji aiškino buvusi paprotinta, kad taip viskas labai užsitęs.
Klausiama, kodėl berniuko auginti nesiekė teisinėmis priemonėmis, teisme ji aiškino buvusi paprotinta, kad taip viskas labai užsitęs
Todėl vaiką mama pagrobė ir per Slovakiją, Vokietiją, Prancūziją ir Angliją parsivežė į Šiaurės Airiją.
Berniukui iš pradžių čia buvo sunku pritapti, tačiau vėliau jis pradėjo lankyti vietos mokyklą.
Pirmasis teismų sprendimas buvo nepalankus vaiko seneliams. Nutarta, kad pagal Lietuvos įstatymus, senelių teisės vaiko pagrobimo dieną nebuvo pažeistos.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas sprendimą pakeitė ir nurodė vaiką grąžinti auginti seneliams Lietuvoje. Vaiko mamai palikta 21 diena pateikti kontrargumentams.
