Medikai rekomendavo gydytis skersvėju
Tai, ką aštuonis mėnesius Šiaulių apskrities gyventojas išgyveno Anglijos kalėjime, vienareikšmiškai vadina pragaru. Nepagrįstai kalintas vyras gyvenimo nelaisvėje akimirkas kasdien fiksuodavo dienoraštyje. Ranka popieriuje rašyti įspūdžiai byloja, kokiais metodais Anglijoje gydomi apsirgę kaliniai. Kartą kalėjime vienas po kito ėmė kosėti beveik visi gyventojai. Sveikatos problemos neaplenkė ir paties lietuvio. Kamavo ne tik kosulys, bet ir galvos skausmas.
Kai išrašyti vaistai nepadėjo, kalėjimo medikai lietuviui rekomendavo gydytis skersvėju.
„Jei ne kalinių pagalba vaistais, nežinia, ar dabar tebebūčiau gyvas“, – mano vyras. Per visą įkalinimo laikotarpį jis nė karto nesulaukęs nei Londone veikiančios ambasados darbuotojų vizito, nei telefono skambučio, konsuliniai darbuotojai nepasidomėjo, ar lietuviui apskritai skirtas gynėjas.
Kai išrašyti vaistai nepadėjo, kalėjimo medikai lietuviui rekomendavo gydytis skersvėju.
„Buvo išsiųsti trys laiškai, kuriuos be manęs pasirašė ir kiti kaliniai, bet nebuvo jokios reakcijos“, – sako vyras.
Po ilgų kančių kalėjime lietuvis išgirdo teismo išteisinamąjį nuosprendį ir grįžo savo gyvenimo kurti į Lietuvą. Šiuo metu vyras teigia niekaip negalįs iš Anglijos sulaukti jo išteisinimą liudijančių dokumentų. Jo advokatams nepavyko susišnekėti su lietuvį išteisinusiu teismu, tad buvo pasirinktas vienintelis pasiūlytas kelias.
„Kreipiausi pagalbos į ambasadą, tikėjausi, kad ji padės gauti iš teismo tai, ką jis privalo išsiųsti, bet jokios pagalbos nesulaukiau. Dabar negaliu imtis jokių veiksmų dėl patirtos moralinės ir materialinės žalos“, – neslepia vyras.
Neveiksni ambasada teisinasi
Londone veikiančios ambasados darbuotojai straipsnio autorei taip pat ilgai rezgė atsakymą. Galiausiai atkeliavusiame atsakyme pripažino, kad išteisintas lietuvis kreipėsi į juos pagalbos.
„Ambasada yra gavusi elektroninį laišką iš pono, kuriame jis skundžiasi Jungtinės Karalystės teisėsaugos ir teismų veikla. Tokiais atvejais, konsuliniai pareigūnai paprastai pataria interesantui atkreipti savo advokato dėmesį į galimus teisių ar procesinius pažeidimus – pretenzijos Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijoms gali būti išspręstos tik teisminiu keliu“, – mini Lietuvos ambasados Londone raštvedys Gvidas Venckaitis. Anot jo, dėl to, kad ambasada imtųsi veiksmų, ją turi pasiekti žinia apie lietuvio diskriminaciją. Ir ne bet kokią, o vienintelio pobūdžio.
„Ambasados konsuliniai pareigūnai gali prašyti leidimo dalyvauti teisme ar aplankyti sulaikytąjį, jei yra svarus pagrindas įtarti, kad pažeidžiamos sulaikytojo teisės jį diskriminuojant etniniu pagrindu“, – teigia G. Venckaitis.
Jo teigimu, ambasados darbuotojai lietuvio nelankė ir juo nesidomėjo, nes ambasadai niekas net nepranešė apie lietuvio sulaikymą. Išteisintas vyras teigia turįs įrodymų, kad į ambasadą buvo kreiptasi.
Konsuliniai pareigūnai dirba pagal galimybes?
Konsulinių pareigūnų funkcijas nustato konsulinis statutas, kuriame nurodyta, kad konsulinis pareigūnas, atsižvelgdamas į valstybės įstatymus, susisiekia arba prireikus susitinka su sulaikytu ar atliekančiu bausmę lietuviu jo paties ar kitų žmonių pagrįstu prašymu.
Užsienio reikalų ministerijos atstovai, paklausti apie tai, kokią pagalbą užsienyje sulaikytiems emigrantams privalo teikti, apie aiškius įpareigojimus nekalba.
Anglijoje gyvenantys tautiečiai ne kartą viešai skundėsi dėl ambasados darbo valandų, nes Londone dirbantys konsuliniai pareigūnai nedirba ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos valstybinių švenčių dienomis.
„Konsulinis pareigūnas taip pat pagal galimybes palaiko ryšius su Lietuvos Respublikos piliečiu, kuriam atimta laisvė, taip pat įsitikina, ar LR piliečio laikymo sąlygos nėra prastesnės už sąlygas, kuriomis laikomi buvimo valstybės piliečiai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.
Tai reiškia, kad ambasados darbuotojui tereikia įrodyti, kad jo galimybės neleido padėti emigrantui. Anglijoje gyvenantys tautiečiai ne kartą viešai skundėsi dėl ambasados darbo valandų, nes Londone dirbantys konsuliniai pareigūnai nedirba ne tik Lietuvos, bet ir Anglijos valstybinių švenčių dienomis.
Emigrantai skundžiasi ambasadų darbu
Seimo kontrolierių tarnyba yra ne kartą gavusi emigrantų skundų dėl to, kaip dirba konsuliniai pareigūnai ir net pripažinę jų biurokratizmą.
Olandijoje kūdikio susilaukusi lietuvė dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo kreipėsi į Nyderlanduose veikiančią Lietuvos ambasadą. Ambasados darbuotojai atsisakė priimti moters prašymą išduoti pasą ir pareikalavo pateikti pažymą apie sūnaus turimą kitos valstybės pilietybę. Toks prašymas iš moters pareikalavo daug laiko ir sukėlė kitų nepatogumų, tad ji kreipėsi į Seimo kontrolieriaus tarnybą.
„Nėra pagrindo reikalauti iš asmenų pateikti dokumentų, ar vaikas gimimu įgijo kitos valstybės pilietybę, ar ne, nes pagal Pilietybės įstatymo nuostatas toks vaikas gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nepriklausomai nuo to, ar jis gimimu įgijo ir kitos valstybės pilietybę. Akivaizdu, kad pareiškėjos sūnus yra Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu“, – reziumavo Seimo kontrolieriai.
Prieš kelerius metus Katalonijos sostinėje Barselonoje gyvenantys lietuviai pasijuto, kad juos ignoruoja Ispanijos sostinėje Madride esanti Lietuvos ambasada. Tuomet tai viešai patvirtino ir Barselonoje įsikūrusio Lietuvos garbės konsulato darbuotojai.
Katalonijos lietuvių bendruomenės nariai neseniai savo bėdas mėgino išsakyti į susitikimą atvykusiam Lietuvos ambasadoriui Ispanijoje, bet išgirdo pribloškiantį diplomato atsakymą – esą ambasada neturi jokių galimybių padėti lietuviams Ispanijoje, nes yra įpareigota pagelbėti tik kraštutiniu atveju – parvežti palaikus atgal į tėvynę. Madrido diplomatai teisinosi, kad padėti visiems lietuviams, atvykusiems į Ispaniją laimės ieškoti, tiesiog nėra galimybių: trūksta ir jėgų, ir pinigų. Tada tokia ambasados misija nustebino netgi Lietuvos konsulate dirbančius ispanus.