Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2013 02 03

Pasaulio banke dirbanti Lina Tolvaišaitė: durys į Lietuvą neužtrenktos

Jaunos lietuvės Linos Tolvaišaitės kelias į Pasaulio banką (PB) Vašingtone, kur ji dirba analitike, driekėsi per Vokietiją, Indiją, Pietų Afriką ir Silicio slėnį. Dabar ji konsultuoja apie panašią karjerą svajojančius studentus ir žada grįžti į Lietuvą. Bet tik tada, kai įgaus dar daugiau patirties.
Lina Tolvaišaitė
Lina Tolvaišaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Dar besimokydama mokykloje Lina žinojo – nori studijų ir karjeros užsienyje: „Svajojau pamatyti kitą studijų sistemą ir kokybę, bet visą laiką mintyse turėjau tarptautinę karjerą. To tikslingai siekiau – buvau išsiaiškinusi visas įmanomas stipendijas, domėjausi šalimis, kur, maniau, turėčiau daugiausia šansų studijuoti, o paskui gal ir dirbti.“

Vokietijoje suprato vokiškai nemokanti

Lina mokykloje neturėjo sunkumų nė vienoje srityje, bet jai itin gerai sekėsi matematika, todėl norėjosi „daryti kažką kietesnio“ ir panaudoti šias žinias. Po mokslų Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete mergina išvyko į Berlyną, Vokietiją. Netolimą šalį pasirinko ne tik dėl to, kad vokiečių kalbos mokėsi mokykloje, bet ir sulaukusi „Siemens“ stipendijos dvejiems metams Humboldtų universitetete. 

Lina Tolvaišaitė: „JAV tempas greitesnis, informacija iš įvairių šalių užbombarduoja. Lietuvoje nematytum tokio globalaus horizonto.“

Prisiminusi pirmuosius studijų mėnesius lietuvė dabar juokiasi. Bet tuomet nebuvo linksma.  

„Mokykloje maniau, kad moku vokiečių kalbą, bet kai ten nuvažiavau, supratau, kad nieko panašaus. Buvo sunku reikšti mintis, – pasakojo L.Tolvaišaitė. – Po šešių mėnesių laukė egzaminai vokiečių kalba, dieną naktį reikėjo mokytis ir – pačiai buvo keista – po šešių mėnesių pradėjau laisvai kalbėti bei rašyti vokiškai. Mokykloje tiek metų mokiausi, bet tokio greito progreso nebuvo.“

Lina pripažįsta iš pradžių jutusi vokiečių šaltuką – esą privažiavo studentų iš Rytų Europos, galbūt jie sieks integruotis ir atimti vieną kitą darbo vietą. Bet pradėjusi praktikuotis didžiulėse bendrovėse sulaukė tik geranoriško požiūrio – jų darbuotojai noriai dalijosi žiniomis ir patirtimi. 

O už Atlanto esą apskritai niekam neįdomu, iš kur esi atvažiavęs, – ten daugelis yra atvykėliai, todėl svarbiau, ką darai ar kokių turi sumanymų ateičiai.

Praktikantai kavos neverda

L.Tolvaišaitės gyvenimo aprašyme ne kartą paminėtas žodis „praktika“. Paklausta, kada baigėsi laikini darbai ir prasidėjo rimta profesinė karjera, pašnekovė pabrėžė savo gyvenime sunkiai galinti atskirti mokymąsi nuo „tikro“ darbo. 

„Aš praktikavausi didelėse pasaulinėse įmonėse, kur praktikantas yra tarytum pradedantis darbuotojas, dirba tą patį, tik trumpiau, nes grįžta į studijas. Praktikantai prisijungia prie rimtų projektų, daro tą patį, ką kiti, ir gauna svarios patirties, niekada nekopijuoja dokumentų ir neverda kavos.  

Iš pradžių praktikos nebuvo labai tikslingos – ir tas, ir tas buvo įdomu, sekėsi. Jų buvo daug, bet visų trumpų praktikų reikia, kad, baigęs studijas užsienyje gautum rimtesnį, geresnį darbą. Vokietijoje būtina turėti tarptautinės patirties, jei nori patekti į gerą įmonę“, – patirtimi dalijosi L.Tolvaišaitė. 

Patirtis – iš Indijos, Afrikos ir Silicio slėnio

Europos Komisijos sukurtame „Europos verslumo tinkle“ (Enterprise Europe Network), kuris padeda smulkiajam verslui įsitvirtinti Europos rinkoje, lietuvė analizavo Vokietijos įmonių galimybes investuoti naujose ES narėse. „Mercedes Benz“ grupėje ji tyrė rinką Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje.

L.Tolvaišaitės albumo nuotr./Lina Tolvaišaitė Indijoje
L.Tolvaišaitės albumo nuotr./Lina Tolvaišaitė Indijoje

Bendrovė „Bosch“ suteikė galimybę po pirmųjų magistro studijų metų tris mėnesius padirbėti Bangaloro mieste Indijoje, kur Lina analizavo šios šalies automobilių rinkos finansinę situaciją. 

Prieš tai profesinis smalsumas Liną buvo nuvedęs į kitą žemyną – Pietų Afrikos Respubliką, kur Keiptauno mieste ji savanoriškais pagrindais dirbo su ekonominio vystymo ir aplinkosaugos projektais.

Šiose šalyse gautą patirtį mergina vadina neįkainojama – ji ne tik tapo dideliu pliusu profesinėje karjeroje, bet ir nulėmė sprendimą toliau dirbti su besivystančiomis šalimis:  „Pamačiau daug neišnaudotų galimybių – augančiose ir perspektyviose rinkose žmonės daug ko neturi. Bet kuri pramonės šaka turi milžinišką potencialą. Patirtis sustiprino mano šansus patekti į PB, kur dabar esu atsakinga už plėtrą ir investavimą šiose rinkose.“

Po antrųjų magistro studijų metų L.Tolvaišaitė stažavosi Silicio slėnyje Vokietijos informacinių technologijų milžinėje SAP. Kalifornijoje ji praleido ilgiau nei metus, kol turėjo grįžti į Vokietiją parašyti magistro darbo.

Amerikon, bet jau į PB padalinį Vašingtone, L.Tolvaišaitė grįžo 2010-ųjų rudenį. Ji ilgiau nei metus dirbo finansų konsultante – vertino investicinį klimatą besivystančiose rinkose, o nuo praėjusių metų sausio yra PB grupės Tarptautinės finansų korporacijos privačių įmonių investicinio portfelio analitikė. 

Ekspertės darbas – analizuoti maždaug šimtą besivystančių rinkų bendrovių, į kurias investuota PB pinigų. Jos skyrius daugiausia dėmesio skiria regionams, kur pastebima krizės apraiškų, – tiriama, kokios įtakos esamoms ir galimoms investicijoms į privačias įmones gali turėti besikeičiantys ekonominiai rodikliai bei kitos aplinkybės.

Lietuvon grįš, bet vėliau

Į pasaulinę organizaciją Linai padėjo patekti ne tik sukauptos žinios ir įvairiapusė patirtis, bet ir profesinės pažintys. 

Studijuodama ekonomikos ir finansų magistrantūroje Vokietijoje ji pusantrų metų padėjo vienam dėstytojui ekonominių tyrimų projekte. Šis, dirbdamas su PB ir Tarptautiniu valiutos fondu, rekomendavo studijas baigiančią lietuvę kolegoms, kuriems reikėjo panašios pagalbos. 

Jau mokykloje L.Tolvaišaitė žinojo – nori studijų ir karjeros užsienyje. Todėl tikslingai to siekė.

„Projektas buvo trumpas, nežinojau, ar liksiu. Tačiau pavyko išvažiuoti, o paskui vietoje ieškojau darbo. Nebuvo taip, kad rekomendavo ir imam. Reikėjo pateikti paraišką, konkuruoti su visu pasauliu, dalyvauti keliuose interviu, įrodyti kvalifikaciją“, – pasakojo L.Tolvaišaitė.

Nors domino darbas Londone, kituose finansų centruose, pašnekovė neslėpė, kad rūpėjo sukaupti patirties būtent JAV, kur kvalifikuoti darbuotojai atvažiuoja iš viso pasaulio, yra didžiulė konkurencija ir šiaip užsikabinti nelengva. Kartu suviliojo galimybė tobulėti vienoje pažangiausių ekonomikų, o Londone ar Berlyne viliasi dar spėsianti padirbėti.

Ar bent kartą buvo sukirbėjusi mintis grįžti Lietuvon?

„Manau, man dar reikia daug ko mokytis, tad gal geriau būtų sugrįžti po 5–10 metų. Tokių minčių visą laiką yra, palaikau ryšius su čia gyvenančiais draugais, kurie dirba panašioje srityje, organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ žmonėmis iš kitų sričių. 

Visi stebime Lietuvos rinką. Durys neužvertos, bet dar trūksta patirties. JAV tempas atrodo greitesnis, nuolat gali dirbti su geriausiais ekspertais iš viso pasaulio, iš jų mokytis. Informacija iš įvairių šalių tiesiog užbombarduoja. Lietuvoje nematytum tokio globalaus horizonto.“

„Mažoji sesuo“ 

Kad durys į Lietuvą neužvertos, patvirtina ir Linos „užklasinė“ veikla – projektas „LT Big Brother“ („Didysis brolis“), kuriame lietuviai mentoriai dalijasi savo žiniomis ir patarimais su verslo, ekonomikos, tarptautinių santykių, teisės, kitų sričių studentais, siekiančiais karjeros ar tolimesnių studijų Lietuvoje bei užsienyje.

Pati Lina prieš keletą metų projekte dalyvavo kaip „mažoji sesuo“. Jos patarėju tapo „JP Morgan“ banke Londone dirbantis Darius Daubaras, tuomet – banko „BNP Paribas“ direktorius Rytų ir Vidurio Europos kapitalo rinkoms.

Magistro studijas baigianti  mergina svarstė kelias karjeros alternatyvas, kai internete perskaitė apie projektą. Mentorių biografijos pasirodė įspūdingos, todėl suskubo paduoti paraišką. D.Daubaras, pats mokęsis ir dirbęs JAV, jaunąją finansininkę užvertė žiniomis apie šią sritį, įvertino jos dokumentus. „Paraišką diskusijų metu pakeitėme kardinaliai, kad atitiktų JAV keliamus reikalavimus“, – šypsosi L.Tolvaišaitė.

Buvo mokinė – tapo mokytoja

Persikėlusi už Atlanto, ji ne tik nusprendė gautais patarimais bei savo patirtimi dalytis su kitais, bet ir įtraukti daugiau profesionalų. Taip programa išsiplėtė į JAV. Išsiuntusi pažįstamiems iniciatyviems lietuviams kvietimą tapti mentoriais, per porą dienų sulaukė daugiau nei 20 teigiamų atsakymų. 

L.Tolvaišaitės albumo nuotr./Lina Tolvaišaitė ir Ieva Žumbytė
L.Tolvaišaitės albumo nuotr./Lina Tolvaišaitė ir Ieva Žumbytė

„Buvo labai netikėta – maniau, kad JAV lietuviai dirba kiaurą parą ir visą savaitę, todėl niekas nenorės prisijungti, o sulaukėme didžiulio susidomėjimo“, – džiaugėsi Lina. Dauguma mentorių – iš Niujorko, kur veikia didieji bankai, Vašingtono ir San Francisko, kur įsikūręs Silicio slėnis.

Lina jau konsultavo penkias studentes iš Lietuvos, Didžiosios Britanijos ir Italijos. Ji tikina, kad po įtemptos darbo dienos negaila aukoti brangaus laisvalaikio: „Neimame tų, kurie pasimetę ir kuriuos reikia tempti už ausų. Imame tuos, kurie turi aiškius tikslus, potencialo. Vienam studentui mentorius skiria bent valandą ar dvi per mėnesį. Taip bendraujama 6–9 mėnesius. Vienas mentorius iš Niujorko pasakojo niekaip negalėjęs rasti laiko pakalbėti su studentu. Kartą išvažiavo į kalnus ir su studentu telefonu bendravo iš baseino“, – mentorių pasiryžimą dalytis žiniomis ir patirtimi iliustravo pašnekovė.

Ji buvo maloniai nustebinta, kad daug užsienyje studijuojančių lietuvių ėmė domėtis praktikos ar darbo galimybėmis Lietuvoje. Jie nori paneigti stereotipą, kad mūsų šalyje neįmanoma susirasti darbo. Būrys žmonių jau dalyvauja programoje „Kurk Lietuvai“, kuri suteikia galimybę padirbėti įvairiose valdžios įstaigose, ne vienas planuoja ir pasilikti. 

Dosjė

L.Tolvaišaitė jau pustrečių metų dirba Pasaulio banke, dabar – šios organizacijos investicijų į privatų sektorių padalinyje Tarptautinėje finansų korporacijoje Vašingtone. Jos akiratyje – daugiau nei 100 besivystančių rinkų investuoti ir planuojami investuoti pinigai.

Po verslo vadybos bakalauro studijų Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ekonomikos ir finansų magistro diplomą gavo Humboldtų universitete Berlyne.

Anksčiau dirbo, praktikavosi ir savanoriavo keturiuose žemynuose: Europos Komisijos „Europos verslumo tinkle“ ir Berlyno Laisvajame universitete, kompanijose „Mercedes Benz“, „BOSCH“ (Indijoje) ir Vokietijos IT kompanijoje SAP (Silicio slėnyje, JAV), Pietų Afrikos Respublikoje.

Yra profesinės mentorystės programos „USA Big Brother“ koordinatorė.

Projektas „Big Brother“

Profesinę mentorystės programą „LT Big Brother“ (www.ltbigbrother.com) 2009 m. sukūrė Londone dirbančių lietuvių klubo „Lithuanian City of London Club“ nariai. Nuo 2011 m. ji veikia JAV, taip pat – Lietuvoje ir Beniliukso šalyse (Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge), kuruojama organizacijų „Global Lithuanian Leaders“ ir „Lithuanian Wall Street Club“.

L.Tolvaišaitės albumo nuotr./„LT Big Brother“ dalyviai
L.Tolvaišaitės albumo nuotr./„LT Big Brother“ dalyviai

Projekte kviečiami dalyvauti paskutinių bakalauro kursų studentai ir magistrantai, kurie rimtai domisi tolimesnėmis studijomis, profesine praktika ar karjera Lietuvoje arba užsienyje. 

Dauguma ieškančiųjų vyresnių patarėjų studijuoja ekonomiką, verslo vystymą, finansus, teisę, tarptautinius santykius. Jie gali bendrauti su „Google“, „GetJar“, „JP Morgan Chase“, „BofA Merrill Lynch“, „Barclays“, Europos Komisijoje, Europos Parlamente dirbančiais verslo konsultantais, teisininkais, finansininkais, ekonomistais, investicijų, tarptautinių santykių, rinkodaros, informacinių technologijų ir kūrybinių industrijų specialistais, verslininkais. Mentorių jau yra per 120.

Norint sulaukti „didžiojo brolio“ globos, reikia ne tik pasirinkti norimą mentorių, bet ir įveikti atranką. Tuomet prasideda neformalus bendravimas, dažniausiai telefonu, „Skype“ ar elektroniniais laiškais.

Norą dalyvauti projekte yra pareiškę per 430 lietuvių, studijuojančių 13 šalių, iš jų buvo atrinkta apie 320. Tik maždaug 30 proc. paraiškų ateina iš Lietuvos.

„Dauguma – talentingi, aktyvūs žmonės, jau žinantys, kuri sritis juos domina. Motyvaciniame laiške jie turi pagrįsti, kodėl nori dalyvauti projekte ir ko siekia gyvenime. Matome, kad studentai turi aiškius tikslus, tereikia mažo postūmio – padėti išsirinkti iš dviejų trijų alternatyvų“, – sako L.Tolvaišaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius