Tai Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė sakė BNS, paklausta apie pirmadienį paskelbtus britų Vyriausybės planus apriboti migrantų teises į nedarbo, sveikatos apsaugos išmokas, paramą būstui.
„Socialinės rūpybos sistemos tobulinimo ir prieinamumo ES piliečiams klausimas yra Jungtinės Karalystės vidaus reikalas tiek, kiek nepažeidžia tarptautinių ir ES taisyklių. Lietuvos piliečiai Jungtinėje Karalystėje studijuoja, dirba įvairiose srityse, moka mokesčius, kelia Jungtinės Karalystės ekonomiką“, – BNS sakė R.Jakilaitienė.
„D.Camerono Vyriausybės politika imigracijos klausimais nukreipta ne prieš dirbančius, sąžiningus ES piliečius, o prieš asmenis, kurie piktnaudžiauja dabar esama Jungtinės Karalystės socialinės rūpybos sistema“, – teigė ji.
Jungtinė Karalystė yra populiariausia lietuvių emigrantų vieta. Oficialiais surašymo duomenimis, vien Anglijoje gyvena daugiau nei 95 tūkst. lietuvių, Londone – beveik 40 tūkstančių.
D.Cameronas pirmadienį pranešė apie naujas kovos su imigracija priemones – savo planus apriboti migrantų teisę į darbą, sveikatos apsaugą ir būsto lengvatas. Pagal D.Camerono paskelbus planus, naujieji imigrantai socialinio būsto turės laukti penkerius metus, didėja baudos už nelegalų darbą, o nedarbo išmokos bus sustabdomos, jei po pusmečio bus nustatyta, kad imigrantai neturi galimybių įsidarbinti.
D.Cameronas pripažino sunkiai dirbančių kelių migrantų kartų indėlį į šalies ekonomiką, bet perspėjo, kad Didžioji Britanija per daug ilgai buvo laikoma „lengvatike“.
Naujieji imigrantai socialinio būsto turės laukti penkerius metus, didės baudos už nelegalų darbą, o nedarbo išmokos bus sustabdomos, jei po pusmečio bus nustatyta, kad imigrantai neturi galimybių įsidarbinti.
Naujajame projekte numatoma, kad migrantai po šešių mėnesių neteks bedarbių pašalpų, jeigu jiems nebus darbo perspektyvų, be to, ne Europos šalių piliečiams gali tekti mokėti už sveikatos priežiūrą.
Ministras pirmininkas perspėjo, kad teisė į valstybės tarnybą yra „tai, ką migrantai užsitarnauja, o ne automatinė (jų) teisė“ ir pridūrė: „Mums reikia žmonių, kuriems įdomu tai, ką jie gali pasiūlyti Britanijai“.
D.Camerono kalba yra dar vienas žingsnis konservatorių vadovaujamos koalicinės vyriausybės siekyje sumažinti migrantų srautą nuo šimtų tūkstančių iki dešimčių tūkstančių žmonių per metus.
Bet tai yra ir bandymas atremti prieš imigraciją pasisakančios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos keliamą iššūkį, kadangi neseniai atliktos visuomenės apklausos parodė, jog ši partija pagal populiarumą nustūmė konservatorius į trečiąją vietą.
Imigracijos klausimas yra vienas svarbiausių Britanijos politinėje darbotvarkėje, artėjant naujam rytų europiečių antplūdžiui, kurį žada 2014 metais numatomas darbo draudimo panaikinimas bulgarams ir rumunams.
Migrantai iš Europos ekonominės erdvės (EEA), į kurią įeina ES šalys, Islandija, Lichtenšteinas bei Norvegija, šalių turi teisę kas savaitę gauti 71 svaro (maždaug 85 eurų) bedarbio pašalpą tol, kol ieškosi darbo.
Pasak D.Camerono, tokia praktika davė „visai klaidingą“ žinią naujiesiems atvykėliams, todėl pagaliau reikia užbaigti šią gavimo „ko nors už nieką kultūrą“.
Vyriausybė siūlo nutraukti bedarbių išmokas po šešių mėnesių, jeigu migrantas negali įrodyti, kad turi realių galimybių rasti darbo ir jo anglų kalbos žinios yra pakankamai geros.
D.Cameronas taip pat nusitaikė ir į vadinamuosius „sveikatos turistus“, kurie naudojosi nemokama ir laisvai prieinama Nacionaline sveikatos apsauga (NHS), pabrėždamas, kad tai yra „nemokama Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba, o ne nemokama Tarptautinė sveikatos apsaugos tarnyba“.
Vyriausybė dar labiau stengsis atsiimti pinigus, kuriuos išleidžia gydydama migrantus ne iš EEA šalių, ir kurie, D.Camerono vyriausybės skaičiavimais, sudaro 10-20 mln. svarų per metus.
Atvykėliams iš EEA nepriklausančių šalių vyriausybė siekia padidinti mokesčius už gydymą ir reikalaus privalomo asmeninio sveikatos draudimo, kreipiantis į Nacionalinę sveikatos apsaugos tarnybą.
Premjeras taip pat palietė dažnai antiimigrantų naudojamą argumentą, kad migrantams socialinis būstas suteikiamas piliečių britų sąskaita.
Pasak D.Camerono, vienas iš dešimties socialinių būstų atitenka užsieniečiams, bet, artimiausiomis savaitėmis įsigaliosianti nauja tvarka numatys griežtesnius reikalavimus tokio būsto prašanties užsieniečiams, kurie šalyje gyvena ilgiau nei dvejus metus.
„Į Britaniją reikia įdėti, ne tik iš jos imti“, – sakė premjeras.
Imigracijos klausimai pastaruoju metu vis labiau diskutuojami Didžiojoje Britanijoje. Kai kurie šalyje su nerimu laukia galimo bulgarų ir rumunų antplūdžio, kai kitąmet bus panaikinti jiems taikomi ribojimai.
Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad britų konservatorių lyderis D.Cameronas taip siekia neprarasti balsų prieš imigraciją pasisakančiai Nepriklausomybės partijai.
