Palyginti su 2012 m., emigrantų skaičius sumažėjo 2,3 tūkst. (5,6 proc.). Pernai į Lietuvą imigravo 22 tūkst. žmonių, iš jų dauguma (86,2 proc.) – grįžę (reemigravę) Lietuvos Respublikos piliečiai ir 13,8 procentų – užsieniečių.
Palyginti su 2012 m., imigrantų skaičius padidėjo 2,2 tūkst. (grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių – 1,6 tūkst., ir užsieniečių – 550).
2013 m. neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2012 m. – 21,3 tūkst.).
Pernai emigravo 19,3 tūkst. vyrų ir 19,5 tūkst. moterų, o imigravo 12 tūkst. vyrų ir 10 tūkst. moterų.
2013 m. 17,9 tūkst. (46,1 proc.) emigrantų tikslo šalimi rinkosi Jungtinę Karalystę, 3,3 tūkst. (8,5 proc.) – Airiją, po 3 tūkst. (po 7,7 proc.) – Norvegiją ir Vokietiją.
2013 m. neto tarptautinė migracija išliko neigiama – iš Lietuvos emigravo 16,8 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo (2012 m. – 21,3 tūkst.).
Lietuvos gyventojai savo išvykimą deklaravo ir į Jungtines Amerikos Valstijas (1,3 tūkst., arba 3,3 proc.), Ispaniją (1,1 tūkst., arba 2,7 proc.), Baltarusiją, Švediją, Daniją (beveik po 1 tūkst., arba beveik po 2,5 proc.).
2012 m. į Jungtinę Karalystę emigravo 48,3 procento visų emigrantų, Airiją – 8,6, Vokietiją – 7,9, Norvegiją – 7,7 procento.
2013 m. didžiąją dalį (60,2 proc.) emigrantų sudarė 20–39 metų amžiaus gyventojai (2012 m. – 61,6 proc.). Emigravusių vaikų iki 18 metų amžiaus skaičius šiek tiek padidėjo – nuo 5,8 tūkst. 2012 m. iki 5,9 tūkst. 2013 m., pagyvenusiųjų (65 metų amžiaus ir vyresnių) – atitinkamai nuo 488 iki 674.
Pernai daugiau negu pusė (57,3 proc.) visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių vyrų niekada negyveno santuokoje, trečdalis (31,4 proc.) – buvo susituokę ir 10,9 proc. – išsituokę (2012 m. – atitinkamai 56,7 proc., 32,3 proc. ir 10,6 proc.).
2013 m. emigravusios niekada santuokoje negyvenusios ar išsituokusios moterys sudarė 68,9 procento visų 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų, susituokusios – mažiau nei trečdalį (28,1 proc.), 2012 m. – atitinkamai 69,2 procento ir 28,4 procento.
Pernai 82,8 procento 15 metų ir vyresnio amžiaus emigrantų prieš išvykdami iš šalies nedirbo vienus metus ir ilgiau (2012 m. – 75,4 proc.).
2013 m. emigravo 35,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių ir jie sudarė 91,4 procento visų emigrantų, 2012 m. – atitinkamai 38,5 tūkst. ir 93,6 procento. Pernai emigravo 3,3 tūkst. užsieniečių, iš jų dauguma buvo Baltarusijos piliečiai (796), Rusijos Federacijos (650) ir Ukrainos piliečiai (565).
Didžioji dalis (83,9 proc.) emigrantų gimė Lietuvoje, 3,5 procento – Rusijoje, 2,5 – Baltarusijoje, 2,2 – Jungtinėje Karalystėje ir 1,9 procento – Ukrainoje.
2013 m. į Lietuvą grįžo (reemigravo) 19 tūkst. (86,2 proc. visų imigrantų) Lietuvos Respublikos piliečių ir imigravo 3 tūkst. (13,8 proc. visų imigrantų) užsieniečių. Palyginti su 2012 m., padidėjo į Lietuvą grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių (1,6 tūkst., arba 9,3 proc.) ir imigravusių užsieniečių (550, arba 22,1 proc.).
2013 m. 9,1 tūkst. (47,9 proc.) grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių atvyko iš Jungtinės Karalystės, 2,2 tūkst. (11,4 proc.) – iš Airijos, 1,7 tūkst. (9,1 proc.) – iš Norvegijos, 1 tūkst. (5,5 proc.) – iš Vokietijos.
2012 m. beveik kas antras grįžęs (reemigravęs) Lietuvos Respublikos pilietis atvyko iš Jungtinės Karalystės, kas aštuntas – iš Airijos, kas dvyliktas – iš Norvegijos.
Pernai ketvirtadalį (25,1 proc.) visų grįžusių (reemigravusių) Lietuvos Respublikos piliečių sudarė 25–29 metų amžiaus gyventojai, penktadalį (18,8 proc.) – 20–24 metų amžiaus, ir šeštadalį (15,6 proc.) – 30–34 metų amžiaus (2012 m. – atitinkamai 25,5 proc., 21,7 proc. ir 14,1 proc.).
Dauguma 2013 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių buvo Rusijos Federacijos (774), Ukrainos (413), Baltarusijos Respublikos (486), Latvijos (126) ir Lenkijos (80) piliečiai.
