Prezidentas su draugu telefonu kalbėjosi prieš porą savaičių. Anot V.Adamkaus, pokalbis buvo ne apie orą – J.Kazickas labai domėjosi, kas vyksta Lietuvoje.
Aš jaučiau, man nebuvo staigmena.
„Kalbėjomės apie Lietuvą, jos problemas, žmonių gerovę. Tai jam rūpėjo net ir būnant labai nusilpusiam. Aš jaučiau, man nebuvo staigmena, – su liūdesiu kalbėjo V.Adamkus. – Klausinėjo mane apie visuomeninę veiklą, Seimo kai kuriuos sprendimus, Vyriausybės. Jis giliai išgyveno ir rūpinosi, ieškojome kelių, kaip galima būtų dabartinei mūsų santvarkai padėti, ar vienu kitu būdu bandyti paveikti viena ar kita geresne linkme.“
Su J.Kazicku kadenciją baigęs prezidentas susipažino dar studijų laikais. Ir, kaip prisipažįsta, iškart suprato, kad J.Kazickas Lietuvą myli ne tik žodžiais.
„Taip kad galiu drąsiai pasakyti – jo visas gyvenimas nuo studentijos laikų, kiek aš jį pažinojau, buvo paaukotas Lietuvos naudai, iki paskutinės jo gyvenimo dienos“, – sakė V.Adamkus.
Jis pabrėžė, kad meilę Lietuvai J.Kazickas įrodė darbais: „Kai Lietuva tik pradėjo kurtis, jis buvo vienas pirmųjų, kuris atvyko čia. Įkūrė pirmą telekomunikacijų bendrovę, kuri dabar priklauso kitiems, tačiau ji liko kaip savotiškas paminklas. Visa jo šeima rūpinosi lietuvių jaunimo švietimu, rėmė lietuvybę.“
J.Kazickas taip taip daug nusipelnė, kad Nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos vadovai užmegztų santykius su JAV lyderiais.
