Pokalbis su Vilniaus meru ir nepriklausomu kandidatu Prezidento rinkimuose – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“.
– Pone Zuokai, kaip į jūsų kandidatavimą reagavo ir kaip įvertino jūsų socialdemokratinė šeima?
– Šeima dar nėra socialdemokratinė – tik viena jos dalis. Žmona nuėjo į kairę, bet, ačiū Dievui, ne per toli. O jeigu rimtai, manau, kad teks įdėti daug daugiau pastangų įtikinti savo žmoną balsuoti už mane.
– Ji, kaip partietė, turėtų balsuoti už Zigmantą Balčytį.
– Žinote, balsavimas – slaptas reikalas. Bet, aišku, man, kaip savo vyrui, ji kelia didesnius reikalavimus negu Z. Balčyčiui. Taigi reikės įdėti daug pastangų, kad gaučiau žmonos balsą Prezidento rinkimų dieną.
– Jūsų kandidatavimu labiausiai apsidžiaugė socialdemokratai, nes tai didina antro turo galimybę.
– Manau, kad pirmiausiai turėtų džiaugtis Lietuvos žmonės. Tam ir yra rinkimai, kad būtų iš ko rinktis ir kad rinkimai nebūtų nulemti iš anksto. Prieš kelis metus iškėliau idėją dėl alternatyvos Daliai Grybauskaitei ar tiesiog dėl didesnės konkurencijos.
– Kuri baigėsi jūsų paties savęs iškėlimu.
– Žinot, kaip bebūtų keista, nėra paprasta rasti gerų kandidatų, kurie norėtų kandidatuoti, kurie galėtų.
– Ir kurie, jūsų nuomone, būtų geresni už jus?
– Tikrai manau, kad tokių kandidatų yra, kurie, mano vertinimu, būtų geresni negu aš, bet, jau kaip esu minėjęs, dalis jų šiandien užima svarbias pareigas, turi suplanavę savo karjerą ir, deja, savęs nemato politikoje. Nenorėčiau minėti jų pavardžių, nes tiems žmonėms galbūt tai nebūtų šiandien patogu. Problema tai, kad šiandien žmonės vengia eiti į politiką, vengia aktyviai joje dalyvauti ir tai yra labai blogai. Vis dėlto esame vakarietiška demokratinė valstybė.
Gaila, kad šiandien konservatorių sparnas (A.Kubilius, R.Juknevičienė, V.Landsbergis) daro didžiulę įtaką prezidentei. Jų retoriką prezidentė vartoja pastaruosius keletą metų.
– Pacituosiu Rasą Juknevičienę: „Artūras Zuokas siunčiamas dalyvauti Prezidento rinkimuose tik tam, kad kaip nors būtų sudarytos prielaidos antrajam turui. Įrankis.“ Kaip jūs tai vertinate?
– Pirmiausiai, antras turas tikrai bus ir jis turi būti vardan didesnės idėjų kaitos, jų pateikimo ir debatų. Būtų keista, kad vakarietiškos šalies ilgametė parlamentarė norėtų, kad viskas būtų nuspręsta iš anksto ir kad žmonės nedalyvautų rinkimuose. Keista. Tai kvepia sovietmečiu ir praeitimi. Kai kurie konservatorių lyderiai tuo suinteresuoti – skaldyti, supriešinti, kabinti kažkokias etiketes. Gaila, kad šiandien konservatorių sparnas (A.Kubilius, R.Juknevičienė, V.Landsbergis) daro didžiulę įtaką prezidentei. Jų retoriką prezidentė vartoja pastaruosius keletą metų. Bet ta retorika ką padarė? Supriešino žmones Lietuvos viduje, pradėjo skirtyti į gerus ir blogus, savus – svetimus. O jau ką kalbėti apie užsienio politiką, kas yra svarbiausia Prezidento veiklos sritis. Šiandien praktiškai mes nebeturime ir sąjungų.
– O kokia jūsų žinia? Ką jūs siūlote?
– Pagrindinė mano žinia yra tai, kad aš ateinu ir norėčiau būdamas Prezidentu vienyti ir telkti skirtingų nuomonių, politikų žmones tam, kad galėtume turėti labai aiškius sprendimus ir viziją dėl geresnės Lietuvos. Antra, labai svarbu kalbėti apie sureguliuotus gerus santykius su mūsų kaimynais, nes užsienio politika neatsiejama nuo ekonominės politikos. Pavyzdžiui, Lietuva ir Estija. Dvi ES šalys, dvi NATO narės – abi įgyvendina trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą. Abi šalys viską darome vienodai, pradėjome praktiškai tuo pačiu metu ir pažiūrėkime, kokie yra skirtumai.
Estija turi daug pigesnes dujas iš to paties „Gazprom“. Lietuvos žmonės permokėjo 1,4 mlrd. litų už dujas lyginant su kaina, kuria perka estai, nors jų perkamų dujų kiekis daug mažesnis. Kaip tik turėjau galimybę pabendrauti su Estijos politikais. Jie atsakė labai aiškiai: nemaišykime politikavimo viduje su ekonominiais dalykais. Jie, nepaisant to, kad turi labai tvirtus principus, turi labai aiškų požiūrį į Rusijos politiką ir „Gazprom“, jie sugeba nesugadinti santykių taip, kad net turėtų ekonominę naudą.
Deja, Lietuvoje mes šiandien matome, kad visur yra tik tai konfliktai, orientuojamasi tik į kalbėjimą viduje. Tas kalbėjimas viduje tampa problema tiems patiems pienininkams, dėl ko mažėja ir darbo vietos, atlyginimai ir t. t. Prezidentas turėtų telkti ir galvoti ne apie save, o galvoti apie valstybę ir Lietuvos žmones.
Aš visą gyvenimą esu buvęs tik vienoje partijoje ir iš jos pasitraukiau savo noru be jokių pykčių, nes tiesiog išsiskyrė požiūriai. Šiuo metu neturiu tokių bendražygių, kurie palieka.
– Pone Zuokai, jūs kalbate apie vienijimą, telkimą, bet ar jūs esate telkianti asmenybė? Jūs juk individualistas. Pažiūrėkime į jūsų politinę biografiją: nesugebėjote susitarti partijų viduje, kurioms vadovavote. Kelias partijas teko palikti. Dabar jus palieka ūsų bendražygiai jau naujame judėjime. Panašu, kad jūs esate individualistas, ar ne?
– Labiausiai vienija ne asmenybės, o idėjos. Manau, kad esu iš tų politikų, kuris turi idėjų ir moka jas įgyvendinti. Manau, būtent mano idėjos telkia žmones. Man garbė jau trečia kartą būti Vilniaus miesto vadovu. Visuomet dirbau su koalicijomis ir šįkart lygiai taip pat dirbu su koalicija. Ten irgi yra skirtingų vertinimų ir nuomonių, bet ar jūs savivaldybės posėdžiuose matote tokius ginčus ar pykčius kaip Seimo salėje? Todėl, kad yra idėjos, kurios užveda žmones, verda kraujas.
O kalbant apie kolegas. Žinot, aš visą gyvenimą esu buvęs tik vienoje partijoje ir iš jos pasitraukiau savo noru be jokių pykčių, nes tiesiog išsiskyrė požiūriai. Šiuo metu neturiu tokių bendražygių, kurie palieka.
– Vanagaitė, Vakarinas, Nėnius?
– Žinote, žiniasklaidoje yra daug netiesos. Visi kolegos, kuriuos išvardinote, šiandien yra mūsų koalicijos nariai, dalyvauja tarybos posėdžiuose, balsuoja ir visa kita. Mano komanda puiki, ir esu tikras, kad baigsime kadenciją. Praėjusioje kadencijoje pasikeitė trys merai per ketverius metus. Mes dirbame jau trečius metus, ir manau, kad dirbsime toliau. Nuomonių išsiskyrimas būna, bet aš niekada nelaikau jokio pykčio. Ir manau, kad nustebinsiu šioje rinkimų kampanijoje ir ne kartą.
– Tuo turbūt niekas neabejoja, kad jūs nustebinsite šioje rinkimų kampanijoje.
– Telkimu, o ne kažkuo kitu.
– Jums nesusidaro įspūdis, kad kalbant apie alternatyvą D. Grybauskaitei visi kandidatai, įskaitant jus, kalba tą patį: apie tai, kad reikia pamiršti susiskaldymą, telkti ir t. t. Kuo jūs kitoks?
– Tai, matyt, ir yra tos aktualijos, kurios šiandien svarbios Lietuvai ir žmonėms. Nes susiskaldymas politikoje, ginčai niekur neveda. Tik idėjos, veiksmai kažką kuria, ko reikia valstybei. O kuo aš esu kitoks? Galiu labai aiškiai pasakyti. Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad esu prisiėmęs atsakomybę už šeimą, auginu tris puikius vaikus. Žinau, ką reiškia šeima. Visko būna, ir sugebėti išlaikyti šeimą, auginti vaikus yra vertybė, kurią turėtume puoselėti Lietuvoje.
Kita atsakomybė, kurią esu prisiėmęs, nes teko septynerius metus aktyviai suktis versle, tai atsakomybė už įdarbintą žmogų. Ne daug Lietuvos politikų žino, ką reiškia priimti į darbą žmogų, kiekvieną mėnesį jam mokėti atlyginimą, mokėti mokesčius ir dar galvoti, kaip išlikti versle. Taip pat jau trečią kadenciją vadovauju didžiausiam ir svarbiausiam šalies miestui, kuris pagal savo ekonominę galią ir įtaką beveik prilygsta visai Estijai. Tai irgi tam tikra patirtis.
Į mane žmonės investavo labai daug. Aš per tuos dešimt metų, kiek iš viso buvau meru, gavau labai daug patirties, kontaktų, žinių. Jų nepanaudoti valstybės labui būtų neteisinga. Galiausia esu žurnalistas. Septynerių metų darbas konfliktinėse vietose man davė labai gerą pamoką, kad tie politikai, kurie kuria konfliktus ir skaldo visuomenę, gali pridaryti labai daug problemų. Puikiai žinau, kad niekada nepulsiu kažko smerkti, kaltinti, o pirmiausiai turėsiu mažiausiai bent du nepriklausomus šaltinius ir tik tada pareikšiu savo nuomonę. Tai mūsų šiandienos politikoje reta.
– Pone Zuokai, jūsų karjeroje buvo visko – ir pakilimų, ir nuopuolių. Kai jūsų vedamas sąrašas gavo daugiausiai vietų savivaldos rinkimuose, jūs dėkojote žmonėms, kad jie jums atleido. Turiu omenyje teismus, „Rubikono“ skandalus ir panašiai. Bet buvo Seimo rinkimai ir rezultatai labai prasti.
– Kiek pats save pažįstu ir kaip mane identifikuoja žmones – aš nesu Seimo formato žmogus. Todėl manau, kad man rinkimai, kurie yra individualūs, yra sėkmingesni. Tai man galimybė parodyti save, pristatyti savo gebėjimus, patirtį. Visai kas kita – Seimo rinkimai. Ten pristatomas sąrašas, kuriame yra skirtingų žmonių, skirtingų idėjų ir panašiai. Mano stiprioji pusė, manau, yra tai, kad žmonės mane žino. Žino, kas aš esu, ką aš galiu ir ko negaliu.
Palaikymo sulaukiau iš tokių žmonių, iš kurių iš viso nesitikėjau, kad jie mato mane kaip realų kandidatą rinkimuose.
– Bet dauguma juk jau turi nuomonę apie jus.
– Tai yra gerai. Aš pats esu labai nuoširdžiai nustebęs, kad po pareiškimo apie kandidatavimą į Prezidentus, sulaukiau žmonių palaikymo, noro dalyvauti rinkimų kampanijoje, siūlomos paramos. Palaikymo sulaukiau iš tokių žmonių, iš kurių iš viso nesitikėjau, kad jie mato mane kaip realų kandidatą rinkimuose.
– Pone Zuokai, ką jūs manote apie kitus kandidatus be D.Grybauskaitės? Pavyzdžiui, Zigmantas Balčytis.
– Puikiai žinau šį asmenį. Būnant meru teko su juo dirbti, kai jis ėjo finansų ministro, susisiekimo ministro pareigas. Tikrai yra solidus politikas. Galbūt nežinau gerai jo idėjų, bet, manau, kad yra tikrai rimtas kandidatas į Prezidento postą.
– O jūs matote rimtų kandidatų be D. Grybauskaitės?
– Man turbūt nebūtų paprasta ir korektiška kalbėti apie kitus kandidatus. Man norisi tik vieno, kad per šiuos rinkimus žmonės turėtų iš ko rinktis ir norėtų ateiti į rinkimus. Blogiausiai būtų, jeigu žmonės, ką teko girdėti prieš keletą savaičių, nematytų prasmės eiti į rinkimus. Esą juose nėra ką veikti, nes viskas aišku. Ne rinkimai, o perrinkimas. Norėčiau, kad to nebūtų. Manau, didesnis dalyvavimas kandidatų, galiausia tie patys debatai yra gerai. Tikiuosi, kad ir D. Grybauskaitė nebėgs nuo debatų. Žinot, demokratinėje šalyje debatai sulyginu visus: ir esamus prezidentus, ir kandidatus. Tikiuosi, kad bus proga padiskutuoti, kodėl prezidentė pasielgė taip, o ne kitaip; kodėl ji pasisakė taip. Tuomet ir visuomenei bus daugiau aiškumo.
– Miesto skolos – pagrindinis jūsų kritikų argumentas. Žinoma, skola labiausiai augo tuo metu, kai jūs nebuvote meru, bet keliais šimtais milijonų ūgtelėjo ir jums tapus meru. Šiuo metu skola yra rekordinė, ir miestui gresia nemokumas.
– Tikrai nemokumas miestui negresia. Gerai pastebėjote, kad labiausiai skola augo per sunkmetį. Miestų savivaldybių biudžetai išimtinai priklauso nuo Seimo ir Vyriausybės. Trečiadienį kaip tik patvirtinome savivaldybės šių metų biudžetą ir jame numatėme 373 mln. litų skolų grąžinimui. Tai yra trečdalis visų paskolų portfelio. Tokios galimybės atsirado, kai pertvarkėme daug savo įmonių, susitvarkėme išlaidas, Vyriausybė padidino miestui atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį. Šios priežastys leidžia planuoti ženklų skolų mažinimą.
– Pone Zuokai, jūs, be abejo, matėte sociologines apklausas. Nesate tiek jaunas politikas, kad būtumėte iš tų, kuris tiki stebuklais. Tai kas turėtų nutikti?
– Aš esu realistas, kuris siekia neįmanomo. Gyvenime dažnai mano artimieji, draugai sakydavo „tau nepavyks“, „nedaryk to“, „ne tau, Martynai...“ ir pan. aš visada stengdavausi paneigti iš ankstines nuomones. Galiu pasakyti, kad daugeliu atveju, arba labai dažnai, mano gyvenime man pavykdavo. Jeigu tiki tuo, ką darai, tikiu, kad įtikinsiu ir žmones.
