Pasak jos, Rusijos agresija nėra tik Ukrainos problema. Rusija jau dabar deklaruoja norą prisijungti Padniestrę, o toliau ateis ir Baltijos valstybių eilė. I.Bekeškina siūlo visiems suprasti – Rusija iš autoritarinės valstybės virto karine diktatūra, o tokiam režimui išsilaikyti reikia karo.
– Sociologijos institutas visoje Ukrainoje atliko apklausas, kiek žmonių pasisako už prisijungimą prie Rusijos. Tik 12 proc. šalies gyventojų pritarė tokiai minčiai. Kaip paaiškintumėte stulbinančius Krymo prijungimo prie Rusijos pseudoreferendumo rezultatus?
Visiškai akivaizdu, kad Rusijos pateikiami skaičiai, neva virš 90 proc. Krymo gyventojų pasisako už prisijungimą, yra melagingi.
– Mūsų apklausa baigėsi vasario 18 d., dar iki kruvinųjų įvykių, tačiau visiškai akivaizdu, kad Rusijos pateikiami skaičiai, neva per 90 proc. Krymo gyventojų pasisako už prijungimą, yra melagingi.
Nėra aišku, kiek žmonių iš viso ėjo balsuoti. Rusija stebėtojų neįsileido, bet tie žmonės, kurie balsavimo apygardose buvo neoficialiai, sakė, kad daug kur balsuoti ėjo mažiau nei pusė balso teisę turinčių gyventojų.
Žmonės, kurie buvo prieš, tiesiog nėjo.
Pasirinkimo nebuvo – arba Krymas jungiamas prie Rusijos, arba jis gauna nepriklausomos Rusijos satelitinės valstybės statusą, nors ir pasilieka Ukrainos sudėtyje. Apie dabartinio Krymo teisinio statuso išsaugojimą referendume nebuvo kalbama iš viso.
– Kodėl manote, kad skaičiai neatitinka realybės?
Didžiausią norą jungtis prie Rusijos rodo žmonės, kuriems virš 50 metų. Jie jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai.
– Kryme 15 proc. gyventojų yra totoriai. Jie referendume nedalyvavo. Jei juos atimsime, tai, Rusijos pateikiamais duomenimis, balsuoti atėjo 100 proc. gyventojų, o gal ir daugiau. Juk tai neįmanoma.
Akivaizdu, kad Kryme norinčių jungtis prie Rusijos yra daugiau, nei bet kur kitur Ukrainoje.
Ten dominuoja net ne rusakalbiai, bet rusai. Mano vertinimu, realiai Krymo gyventojų nuomonė dėl prisijungimo prie Rusijos šiuo metu dalijasi per pusę.
– O kaip nuotaikos Rytų Ukrainoje?
– Ten taip pat yra gyventojų, kurie norėtų jungtis prie Rusijos. Daugiausia tokių yra Donecko srityje. Mūsų tyrimai rodo, kad jų yra iki trečdalio, bet tikrai ne dauguma. Kituose Rytų Ukrainos regionuose už prisijungimą prie Rusijos pasisakytų 15-20 proc. žmonių.
– Kodėl žmonės pasiryžę išsižadėti savo tėvynės, keisti pilietybę, tapti kitos valstybės dalimi?
– Turite suprasti, kad didžiausią norą jungtis prie Rusijos rodo žmonės, kuriems per 50 metų. Jie jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai.
Krymas tais laikais buvo labai privilegijuota vieta. Čia atostogaudavo elitas iš visos SSRS. Dabar to nebėra ir žmonės mano, kad prisijungus prie Rusijos seni laikai grįš. Aišku, kad taip nebus. Rusai ir iki šiol be problemų galėjo vykti į Krymą. Nebuvo jokių vizų ar kitų kliūčių, bet prastos poilsiavimo sąlygos juos atbaidydavo.
Žmonėms taip pat žadėjo rusiškas pensijas, kurios yra didesnės, nei ukrainietiškos. Tiesa ir rusiškos kainos gerokai didesnės. Pavyzdžiui, komunaliniai mokesčiai didesni tris kartus nei Ukrainoje. Žmonės gyvena iliuzija, kad jų senatvė bus sotesnė.
– Rusijos prezidentas džiūgauja, kad Krymą paėmė be šūvio. Ar toks scenarijus gali pasikartoti ir Rytų Ukrainoje?
Maidanas parodė, kad nebijančių mirties ir norinčių su ginklu ginti savo šalį Ukrainoje yra daug.
– Jau Maidanas parodė, kad nebijančių mirties ir norinčių su ginklu ginti savo šalį Ukrainoje yra daug. Krymo totoriai taip pat pilni ryžto nesitaikyti su okupacija.
Kitas klausimas, kad tai nebus karas. Tai bus skerdynės, nes visi puikiai supranta, kad jėgos nelygios.
Rusija, turėdama vieną stipriausių armijų pasaulyje, Ukrainą tiesiog sutraiškys. Tai bus upės kraujo, kurių geriau išvengti, bet Ukrainoje savo šalį ginti pasiruošusių žmonių yra daug. Ir ne tik vyrų.
Rusija, nusprendusi eiti toliau, sulauks pasipriešinimo. Tai jau pareiškė ir oficialūs šalies vadovai, to reikalauja ir tauta. Ukrainos visuomenės noras priešintis yra labai didelis, todėl Rusijai be kovos toliau eiti niekas neleis. Tai akivaizdu.
– Šiuo metu jūs, ukrainiečiai, kariaujate ne tik šavo šalies teritorijoje, bet ir informacinėje erdvėje. Kaip manote, ar Vakarai ir Rusija adekvačiai vertina situaciją?
– Rusijoje platinama informacija neturi nieko bendro su realybe. Goebbelsas nervingai rūkytų kur nors šone, jei pamatytų, ką rodo Rusijos televizijos.
Antai vakar snaiperis užmušė Ukrainos armijos karį. Tai Rusija pranešė, kad jį nužudė Vakarų nacionalistai. Juk tai kliedesys. Didžiausią nerimą kelia tai, kad apklausos rodo, jog rusų pasaulėžiūra suformuota būtent tokio informacinio lauko.
Vakaruose įvykiai vertinami skirtingai. Ukrainai Vakaruose sunku konkuruoti su Rusijos informaciniais kanalais, kurie sukurti seniai ir kuriems skiriamas milžiniškas finansavimas. Vis dėlto, Maidanas ir po to sekę įvykiai parodė, kad Vakarų žurnalistai turi sąlygas objektyviai atspindėti tai, kas vyksta Ukrainoje, todėl ir politikų, ir Vakarų visuomenės simpatijos yra proeuropietiškų jėgų pusėje.
– Kaip jaučiatės gyvendama valstybėje, kurios teritorijoje jau yra okupantų pajėgos, o šalies vadovams išduoti arešto orderiai? Ar nejaučiate fizinio pavojaus?
– Šiuo metu niekas negalvoja apie fizinį saugumą. Visi gyvena nerimastingo laukimo nuotaikomis. Pabudę mes einame ne valytis dantų, o jungiame internetą ir žiūrime, kas atsitiko.
– Ar jaučiate Vakarų valstybių paramą?
Turime suprasti, kad Rusijoje pasikeitė santvarka – iš autoritarinės, kai buvo bandoma bent jau vaidinti demokratiją, į agresyvią diktatūrą, kurios viršūnėje sėdintis asmuo sau kelia tikslą susigrąžinti Sovietų Sąjungos žemes.
– Viena Ukraina prieš tokį monstrą kaip Rusija neatsilaikys. Tai svarbu ne tik mums, bet ir visai Europai. Visi primena fašistinę Vokietiją ir Vakarų norą tartis taikiai. Vis labiau atrodo, kad Rusija nesustos. Kitu jos taikiniu taps Padniestrė, o tada ateis ir Baltijos valstybių eilė.
Turime suprasti, kad Rusijoje pasikeitė santvarka – iš autoritarinės, kai buvo bandoma bent jau vaidinti demokratiją, į agresyvią diktatūrą, kurios viršūnėje sėdintis asmuo sau kelia tikslą susigrąžinti Sovietų Sąjungos žemes.
Jei dabar Rusija nebus sustabdyta, visa tarptautinė saugumo sistema žlugs – nebeliks jokių garantijų, neveiks jokios sutartys, teisus bus tas, kuris bus stipresnis. Ir jis galės savo valią primesti jei ne visam pasauliui, tai bent jau artimiausiems kaimynams.
– Rusija nuolat pabrėžia, kad dabartinė Ukrainos valdžia neteisėta, todėl nėra su kuo derėtis?
– Ši vyriausybė buvo išrinkta senojo parlamento, kurį pripažino net ir Rusija. Vyriausybė yra visiškai legitimi. Prezidentas pabėgo, todėl pagal Konstituciją iki naujų rinkimų jį turi pavaduoti Aukščiausiosios Rados pirmininkas. Viktoras Janukovyčius neturi jokio tautos palaikymo.
– Kaip manote, ar gegužę numatyti prezidento rinkimai įvyks?
Gali būti, kad V.Putinas nepataisomai sugadino ukrainiečių ir rusų santykius.
– Rusija pati sau prieštarauja. Ji kalba apie tai, kad mūsų valdžia veikia neteisėtai, bet pati nori nukelti prezidento rinkimus, ir šią situaciją pratęsti neapibrėžtam laikui.
Akivaizdu, kodėl Rusija taip elgiasi. Kuo ilgiau tęsis neapibrėžtumas dėl prezidento, tuo jai bus naudingiau. Šiuo metu Rusija Ukrainoje neturi jokio savo kandidato. Susitarti, iškelti kandidatą, jį išreklamuoti reikia laiko.
– Kaip ukrainiečiai reaguoja į Krymo aneksiją?
– Krymo netektis ukrainiečiams yra labai skaudi. Krymas Ukrainos dalimi buvau daugiau nei pusę amžiaus. Dabar tai tapo ukrainiečiams nepasiekiama teritorija. Išskirtos šeimos, tarp žmonių iškilo siena. Kitas skaudulys yra Krymo totoriai.
– Ar pastarieji įvykiai pakeitė ukrainiečių požiūrį į rusus?
– Daugiau nei dvidešimt metų ukrainiečių požiūris į rusus buvo labai teigiamas. Tai rodė visos apklausos. Akivaizdu, kad dabar situacija pasikeitė. Gali būti, kad V.Putinas nepataisomai sugadino ukrainiečių ir rusų santykius.
