Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gydytoja Reda Verbickienė: „Gydydama moteris, trokštančias tapti mamomis, mačiau ne vieną stebuklą“

Reda Verbickiene
Reda Verbickiene
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kaunietė ginekologė Reda Verbickienė, viena iš nedaugelio Lietuvos gydytojų, gydanti nevaisingumą, pasakoja apie titaniškas moterų pastangas susilaukti vaikų: kai kurios ima iš bankų paskolas apmokėti apvaisinimo procedūroms, kitos demonstruoja nepailstamą atkaklumą ir kantrybę, kai gydymas iškart neduoda rezultatų.

Daug valstybių vienaip ar kitaip pagelbsti gandrų nesulaukiančioms šeimoms, tačiau Lietuva, nors ir išgyvena katastrofišką tautos nykimą, dirbtiniam apvaisinimui neskiria jokio dėmesio.

– Tikriausiai kaip niekas kitas savo darbe matote, koks stiprus moters troškimas tapti mama?

– Viena 30 metų pacientė paauglystėje buvo pastojusi, jai darytas abortas. Vėliau ji su tuo pačiu vaikinu susituokė, bet dešimtmetį negalėjo sulaukti vaikų. Šeima buvo labai nepasiturinti, bet ryžosi imti kelių tūkstančių litų paskolą iš banko dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai.

Moteriai pasisekė – jai gimė dvynukai, mergaitė ir berniukas. Pasisekė dėl to, kad tik 45 proc. tokių atvejų būna sėkmingi, kai moteris yra iki 30 metų amžiaus, vėliau sėkmės procentas mažėja. Turėjau ne vieną tokią pacientę, kuri ryžosi imti paskolą, kad tik sulauktų vaikelio.

Šeima buvo labai nepasiturinti, bet ryžosi imti kelių tūkstančių litų paskolą iš banko dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai.

Stebina ir moterų išradingumas. Viena pacientė, gyvenanti Airijoje, sugebėdavo taip sudėlioti savo atostogų grafikus ir atvykdavo į Lietuvą pasirengti intra uterinėms inseminacijos procedūroms (dirbtiniam spermos įleidimui į gimdą).

Tai sudėtingas, priklausantis nuo moters vaisingumo ciklų, organizmo skatinimas hormonais, po kurio atliekama inseminacija. Pacientė imdavo atostogas savaitei, kelioms dienoms, skrisdavo į Lietuvą ir taip kontroliavo sudėtingą gydymo kursą. Galiausiai ją lydėjo sėkmė.

Teko matyti ir stebėtino atkaklumo atvejų. 45 metų amžiaus niekada negimdžiusi moteris kelioliką kartų išbandė inseminaciją, porą apvaisinimų mėgintuvėlyje. Ir jai vis nepasisekdavo pastoti. Po to įvyko stebuklas, ji pastojo natūraliai. Tokių stebuklų mačiau ne vieną, kai moteris išbando viską, susitaiko su savo nevaisingumu ir tada pastoja natūraliai, pagimdo ir po to netgi vėl pastoja.

– Vadinasi, moteris turi nenuleisti rankų?

– Esu įsitikinusi, kad labai svarbus tikėjimas. Tikėjimas savimi, gydytoju. Aišku, būna atvejų, kai padėti nėra jokių galimybių. Beje, ir tada yra išeitis, bet ne Lietuvoje. Kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, atliekamas donorių kiaušialąsčių apvaisinimas sutuoktinio sperma ir jų įsodinimas į pacientės gimdą.

Kai pastoti nepavyksta dėl vyro, yra spermos bankai, bet taip pat tik užsienyje. Dar vienas būdas – embriono, kuris užmezgamas iš donorų spermos ir kiaušialąstės, įsodinimas į gimdą. Nė vieno iš šių būdų negalima atlikti Lietuvoje, nes to neleidžia įstatymai.

Izraelyje kompensuojamos visos išlaidos susijusios su nevaisingumo gydimu, kol pora susilaukia dviejų vaikučių.

– Taip pat ir dirbtinis apvaisinimas paliktas tik privačiai medicinai?

– Taip, ir tam reikia turėti gana daug lėšų. Inseminacijos ciklui reikia preparatų, kurie kainuoja kelis šimtus litų, po to kainuoja procedūra, konsultacijos, tad tenka išleisti kelis tūkstančius litų.

Dar daugiau kainuoja apvaisinimas mėgintuvėlyje. Dažnai vienos procedūros neužtenka. Normalu, kai pastojama tik po trijų ar keturių inseminacijų, nes procedūros sėkmės tikimybė – vos 15-17 proc.

Daugelis valstybių teikia paramą nevaisingoms šeimoms. Pavyzdžiui, Izraelyje kompensuojamos visos išlaidos, susijusios su nevaisingumo gydimu, kol pora susilaukia dviejų vaikučių.

Iš dalies paramą gydant nevaisingumą teikia ir Estija, Latvija.

Esu įsitikinusi, kad, jei Lietuvoje būtų teikiama bent kokia nors parama, šeimų, mėginančių pasinaudoti medicinos pasiekimais, padedant sulaukti palikuonių, būtų daug daugiau nei dabar. Nepaisant pavienių mano minėtų atvejų, dabar tai visgi daugiau pasiturinčių žmonių privilegija.

– Esate ir gydytoja ginekologė, konsultuojanti nėščias moteris poliklinikoje. Ar nemažėja darbo dėl žmonių nenoro turėti daugiau nei vieną vaiką?

– Bent jau aš pastebiu priešingą tendenciją. Konsultuoju daug moterų, kurios artėdamos prie 40 metų būna sulaukusios dviejų ar trijų vaikų, bet ketina gimdyti dar. Ir tai nėra skurdžios šeimos. Viena farmacininkė yra sakiusi: juk mums, pasiturinčioms, ir būtina gimdyti daug vaikų, kai taip mažėja Lietuvoje gyventojų.

Dar labiau nustebino kita mama, kuri augina du vaikus, bet dar ryžosi įsivaikinti kelių parų kūdikį. Dabar tai mergytei pusantrų metukų, ji mylima įtėvių, kitų vaikų. Ir ši šeima svajoja apie dar vieną vaiką!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min