– Ar derybos su Rusija šiuo metu įmanomos? – „Newsweek“ pasiteiravo J.Tymošenko.
– Taip, bet jos turi vykti ne tarp Ukrainos ir Rusijos. Pasaulio lyderiai turi suprasti, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą liečia visą pasaulį.
– Kaip pasaulio lyderiai gali padėti Ukrainai?
Derėdamiesi. Mes turime Budapešto memorandumą su saugumo garantijomis (1994 m. sutartis tarp Rusijos, JAV ir Didžiosios Britanijos, kuria užtikrinamas Ukrainos saugumas jai atsisakius branduolinio ginklo). Britų ir JAV karinės pajėgos yra taikos Ukrainoje garantas. Tai nėra motyvas pradėti karui, bet ši sutartis turi apsaugoti nuo to, kas vyksta.
– Ar po to, kai išėjote iš kalėjimo, jūs kalbėjotės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu?
– Kai buvau Ukrainos premjerė, mūsų su V.Putinu santykiai buvo pragmatiški. Abu žinojome, kad galime pasiekti savo šalių interesus tenkinančius susitarimus. Mes niekada nežaidėme žaidimų. Dabar mes nebuvome susisiekę.
Mes su V.Putinu niekada nežaidėme žaidimų. Dabar mes nebuvome susisiekę.
– Kas jus stabdo nuo bandymo jam paskambinti?
– Prie derybų stalo galiu sėsti tik tada, kai nėra keliami ultimatumai. Dabar Rusija mums kelia ultimatumą grąžinti Viktorą Janukovyčių į valdžią. To niekada nebus, nes jo vardas jau suteptas krauju.
– Ar jūs pykstate ant V.Janukovyčiaus, kad jus nuteisė?
– Tai neturi nieko bendra su asmeniniais mūsų santykiais. Kalbu apie tai, ką buvusiam prezidentui jaučia visa Ukraina. Jis susitepė žmonių krauju. V.Putinas turi atiduoti V.Janukovyčių ne Ukrainai, o tarptautiniam tribunolui Hagoje, kad jo nusikaltimai būtų ištirti viešai ir nepriklausomai.
– Sunku kalbėti apie blogiausią scenarijų, bet jei Rusija ir Vakarai pradės kariauti, Ukraina gali virsti Sirija. Gal vertėtų leistis į kompromisus dėl Krymo, kad būtų išvengta daugiau kraujo?
– Pasaulis pastaruoju metu pamatė, kokie stiprūs ir atsidavę savo šaliai yra ukrainiečiai. Jie žūtų už savo šalį. Taip pat manau, kad pasaulis ras būdų, kaip leisti visiems grįžti namo ir atkurti taiką. Mintis, kad rusai ir ukrainiečiai galėtų šaudyti vieni į kitus, skamba pernelyg absurdiškai.
Mintis, kad rusai ir ukrainiečiai galėtų šaudyti vieni į kitus, skamba pernelyg absurdiškai.
– Kaip manote, ar Ukraina gali būti išprovokuota pradėti karinius veiksmus?
– Tai nėra ginkluota kova. Tai nervų ir proto karas. Mūsų pagrindinis ginklas – likti ramiems ir perprasti agresoriaus strategiją.
Mūsų pagrindinis ginklas – įsitikinimai. Mes esame savo žemėje. Jokia kariuomenė neturi teisės kirsti sienos ir į ją įžengti. Rusija mus provokuoja į agresiją atsakyti agresija. Tačiau tuomet mes pralaimėtume taip, kaip pralaimėjo Gruzija 2008-aisiais.
– Kalbate kaip lyderė. Ar dalyvausite Ukrainos prezidento rinkimuose?
– Kaip galėčiau pasiduoti? Turiu patirties ir suprantu, ko dabar reikia šaliai.
– O kaip jums planuotos atlikti operacijos?
– Jei kraujas bus pralietas, aš niekur neišvyksiu net dėl operacijų. Darysiu viską, kad apginčiau savo šalį. Jei baigsis politiniai metodai, stovėsiu pirmosiosiose gretose su mūsų pajėgomis.
