Ekonomisto teigimu, svarbiausi klausimai dėl darbo pajamų apmokestinimo, „Sodros“ pertvarkos ir pridėtinės vertės mokesčio yra iš esmės apsvarstyti. Dabar didžiausias uždavinys – rasti finansavimo šaltinius šiems pokyčiams įgyvendinti.
– Vyriausybei jau pristatyti darbo grupės pirmojo etapo mokesčių pakeitimų pasiūlymai. Kas daroma toliau?
Darbo grupė dirba dviem etapais. Pirmasis baigėsi balandžio 30 d., jo ataskaitą pristatėme premjerui ir kai kuriems politikams. Dabar dirbsime toliau, iki birželio 30 d. vyks antrasis etapas, kuriame bus ir politikų vertinimai. Daug dėmesio skirsime kompensavimo šaltinių paieškoms, kad galėtume finansuoti siūlymus, kuriuos suformulavome pirmajame etape.
– Kaip paprastai galima įvardyti siūlymus, susijusius su darbo pajamų apmokestinimu?
Dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) siūlome reikšmingus pakeitimus, kad žmonėms per mėnesį liktų po kelis šimtus litų daugiau pajamų. Mažesnė mokestinė našta būtų žmonėms, kurie gauna mažiau nei 3 tūkst. 150 litų. Pradedant nuo to taško ir einant žemyn, žmonės naudosis tuo didesne NPD suma, kuo jų pajamos bus mažesnės, ir jiems tai bus reikšmingas palengvėjimas. Tačiau tai kainuoja nuo kelių šimtų milijonų iki milijardo litų per metus, priklausomai nuo to, kokie bus pasirinkti konkretūs dydžiai. Tam reikia iš kažkur surasti daug pinigų, šį darbą jau pradėjome, tačiau didžiąją jo dalį žadame atlikti iki birželio 30 d.
Ko tikėtis iš galimų „Sodros“ įmokų ir išmokų tvarkos pakeitimų?
– Siūlymus, susijusius su „Sodra“, nagrinėjame darbo pajamų apmokestinimo kontekste, kadangi didžioji dalis tiek dabartinio progresyvumo, tiek mokestinės naštos susiję su „Sodros“ įmokomis, o ne su gyventojų pajamų mokesčiu. Siekdami atskirti, kas yra pajamų mokestis ir kas yra draudimas, siūlome bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą ir finansuoti ją padidintu gyventojų pajamų mokesčio tarifu, tačiau iš karto lygiai ta pačia apimtimi sumažindami „Sodros“ įmoką. „Sodros“ įmokas, susietas su senatvės pensija, siūlome susieti su išmokomis, kad tarp jų būtų žymiai tampresnis ryšys. Bazinę pensiją gauna visi, o toliau pensiją gauna tuo didesnę, kuo daugiau uždirba ir daugiau įmokų sumoka į „Sodrą“.
Dabar tas ryšys yra pernelyg menkas, žmonės nemotyvuoti dalyvauti „Sodros“ sistemoje, ypatingai daugiau uždirbantieji. Tam, kad išsigrynintų sistema, turi būti logika, kiek žmonės moka ir kiek jie gali tikėtis gauti. Šiuo metu išmokos yra ribojamos penkiais draudžiamųjų pajamų dydžiais, nuo šio dydžio skaičiuojama pensija, tačiau mokant įmokas senatvės pensijai, jų dydžiai nėra ribojami. Motyvacijos ir logikos tokioje sistemoje nėra. Siūlome išgryninti „Sodros“ likusią dalį, apie kurią kalbu, ir de facto, pagal ekonominės teorijos principus, paversti antrąja pensijų sistemos pakopa.
Pirmoji yra valstybinė pensija, antroji yra koreliacija įmokų su išmokomis iki tam tikros ribos, ir trečioji – asmeniniai pervedimai į privačius pensijų fondus. Šiame kontekste, tai, kas dabar vyksta su antrąja pakopa, kuomet „Sodros“ pinigai realiai pervedami į privačius pensijų fondus, yra konceptualiai nesuderinama su tuo, ką siūlome. Kitas dalykas, finansavimo šaltinių nesuderinamumas. Tam, kad būtų pasitikėjimas „Sodra“, reikia skolą perkelti į valstybės biudžetą, „Sodros“ sistema senatvės pensijų dalyje turi būti subalansuota, ir turi būti motyvacija. Jeigu šių trijų komponentų pasiekiame, tuomet turime spręsti finansavimo šaltinį, nes „Sodra“ vis tiek yra ir kurį laiką bus deficitinė. Deficitas susikuria nemaža dalimi dėl to, kad į pensijų fondus dabar pervedama 2 proc. žmonių sumokėtų pinigų, ateityje bus dar daugiau.
– Šie pakeitimai tikriausiai galėtų įsigalioti tik po poros metų?
Dėl terminų neturiu konkrečios pozicijos. Visi dalykai tarpusavyje susiję: perkėlimas bazinės pensijos, tarifų perskaičiavimai. Dar vienas dalykas, kurį siūlome, netiesiogiai taip pat susijęs su „Sodra“. Darbdavio taip vadinama mokama „Sodra“ yra 31 proc. Fiziškai darbdavys ją ir moka, bet tai yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis. Siūlome tą darbdavio mokamą dalį prijungti prie darbuotojo dabartinio bruto, „popierinio“ atlyginimo. Toks atlyginimas dabar padidėtų 31 proc. Žmogus, matydamas savo pateiktoje informacijoje, koks jo atlyginimas, kiek ir kokių mokesčių sumokėta, galėtų būti labiau informuotas. Darbdavys būtų mažiau suinteresuotas mokėti „vokeliais“, kadangi išlaidos jam būtų tos pačios. Taip pat žmogus, matydamas, kiek yra sumokėta, galėtų reikalauti iš politikų daugiau aiškumo, kokia bus jo pensija, didėtų jo motyvacija dalyvauti „Sodros“ sistemoje.
Taip pat siūlome prijungti sveikatos draudimo mokestį prie gyventojų pajamų mokesčio, kaip buvo iki 2009 m., remiantis tuo pačiu principu ir logika, kad sveikatos draudimo vadinamoji įmoka iš esmės, pagal savo ekonominį apibrėžimą, nėra draudimo įmoka. Tai yra mokestis. Kiek bemokėtum, paslaugų gausi iš esmės tiek pat. Vėlgi motyvacijos nėra, logikos nėra, neįvertintos rizikos. Juk kuo žmogaus sveikatos rizika didesnė, tuo didesnė turėtų būti ir įmoka. Jeigu tai būtų draudimo įmoka, kuo žmogus daugiau sumoka, tuo daugiau atgal turėtų gauti.
– Dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų nebebus svarstoma?
Bendra nuostata yra tokia, kad naujų PVM lengvatų nebus siūloma įvesti. Jeigu bus pateikta papildomų argumentų, dar planuojame diskutuoti tik dėl PVM lengvatos viešbučių paslaugoms. Argumentas toks, kad, jeigu šiomis paslaugomis naudojasi užsienio turistai, tai yra eksporto paslauga, o eksportas yra apmokestinamas lengvatiniu tarifu. Žinoma, neužtenka PVM lengvatos, kad padidėtų turistų srautai. Reikia ir susisiekimo, ir informacijos, ir infrastruktūros problemas spręsti. Šių veiksnių kompleksiniai sprendimai ir sudaro sąlygas mažinti PVM tarifą. Kol kas to nėra, bet jeigu Viešbučių ir restoranų asociacija pateiks papildomų vertinimų, skaičiavimų ar apskritai matysime turizmo plėtros strategijos proveržius, ketinimus Vyriausybės lygmenyje ar kitur, tuomet galima bus svarstyti ir PVM lengvatą.
Vis dėlto bet kokie siūlymai nebus įgyvendinami anksčiau nei 2014 m. Didelė tikimybė, kad didžioji jų dalis, o gal ir visi, bus įgyvendinami nuo 2015 m. Tai yra kompleksiniai dalykai, susiję tarpusavyje, negalima vieno įgyvendinti neįgyvendinant kito. Tam, kad dėl visko būtų išdiskutuota, pasirengta, būtų priimti įstatymų pakeitimai, reikia laiko, ir tikrai nereikia skubėti.
--------
Vyriausybės suburtą mokesčių darbo grupę, be S. Jakeliūno, sudaro Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva, Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Brasiūnaitė, Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamento Planavimo ir analizės skyriaus vedėja Audronė Miknevičienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos mokesčių ekspertė Dangutė Pranckėnienė ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas.
